Author Archive

Kuldigos pusmaratonis

Kuldigos pusmaratonis.

Kuldiga pamilau iškart. Buvau prieš dvi savaites pirmą kartą ir miestelis paliko labai šiltą įspudį. Buvo labai nesunku apsispręsti: bėgti pusmaratonį, ar pasilikti namie.

Rytas prasidėjo kiek keistai. Atsiduriau su sūnumi ligonineje. Angina, turėjome ryte išvažuoti į varžybas kartu su Jūrate, bet vienam teko pasilikti su Adomėliu.

Ekipažas pažįstamas: Donatas, kuris dar ir vairuoja, Andrius, Gintaras, Audrius ir AŠ. Gerai kad buvo vietos man mašinoje, nes likau tik su apranga ir pasu rankuose. Kelionė vyksta jau žinomu man maršrutu, sėdžių gale, tai dirbu papildomai kaip navigacija: už 200 metrų pasuk ten, paskui tiesiai…………..tad skamba logiškas Donato klausimas: kur ten? Lyja, bet nesmarkiai. Pokalbis tik apie begimą, sportą, maistą. Gintaras nori pagerinti laiką, mes kalbiname ji taip nedaryti. Žiūresime, kaip bus.

Rasti Kulgidą nebuvo sunku, bet rasti kur yra maniežas-mums neįmanoma užduotis. Statome mašiną kažkur, krentame į aprangą, einame į varžybų centrą. Ten reikia rasti Dainių, pas ji mūsų numeriai. Registracija sklandi, numeriai ant krūtinės, batai gerai užveržti-laukiame starto. Prasideda iškilmingos kalbos, kažkas kalba latviškai apie kažka, paskui ploju, kad negalvotų, kad aš nieko nesupratau, paskui pasako , kad dabar kalbės tikra bėgimo „žvaigždutė“ Jelena Prokopčiuk, čia jau pasidaro įdomiau, ir finalas……..Latvijos himnas. Nesakau, kad man nepatiko. Skambėjo labai patriotiškai.

Bėgti reikia 4 ratus po 5,3 km. Pirmas ratas lengvas ir labiau pažintinis. Reikia suprasti kokia tai trasa. Antras ratas toks pat, tik lengviau bėgti, sumažėjo vaikų ir paauglių, nes jiems reikia tik vieną ratą bėgti. Laikomes su Donatu kartu, Audrius pabėgo netoli, Gintaras kažkur tarp lyderių. 10 km prabėgu per 49,34 min. Po antro rato numetu greitį, bandau atgauti jėgas. Suprantu, kad visą pusmaratonį tokiu tempu neprabėgsiu, bet labai lėtinti tempą taip pat nenoriu. Bendras rezultatas 21 km buvo 1val 50 min ir 50 sek. Mano naujas rekordas, bet reikia parašyti, kad visi pasigerino savo laikus. Tai mums visiems labai sėkmingas pusmaratonis. „Green Team“ komanda buvo gausi šiame begimė. Pavyko nusifotografuoti su Latvijos bėgimo žvaigždutė Jelena, ir paklausti patarimo, kaip bėgti Vilniaus maratone. Patarimas buvo paprastas : svarbu pradžioje neužvaryti, o paskui jau iškentėti iki galo. Viskas paprasta ir logiška. Gavome košės su uogiene, latviškos gaivos, už kelis turėtus latus nusipirkome Tervetės alaus, dar radome kur nusiprausti, puiki bendra renginio organizacija ir puikus dušai visai naujame Kuldigos manieže.
Pakeliui namo aplankėme Saldus miestelio piceriją, iš kur nusiuntėmė sveikinimo žinutę Remaldai į Maskvą, kur pasibaigė Pasaulio čempionato maratono varžybos (Remalda buvo 30-ta, o mūsų lietuvaičių komanda užėmė aukšta komandinę 3-ią vietą). Buvo proga vėl nusipirkti alaus. Bandžiau dar pasiūlyti chebrai latviškų raugintų česnakų, keptų baklažanų, bet tik Audrius įvertino mano gurmaniškus produktus teigiamai. Liko man lauktuvės namo.

Nors atstumas ir nėra didelis iki Kuldigos, bet kelias prastas. Bėgome trumpiau, nei važiavome namo.
Kaip visada išvados:
-puikus oras tikrai pagerino mūsų rezultatus
-bendravimas su žvaigžde Jelena Prokopčiuk duoda savo (net ir komandos draugų pavydą)
-gautas dar vienas medalis atminčiai
-jau beveik noriu sudalyvauti kitąmet visose etapuose (o jų yra 7)
-reikia bėgti toliau, tiesiog nesustoti.

SAMSUNGSAMSUNGSAMSUNG

Liepojos pusmaratonis

Vasara. Atostogos. Geras laikas prie jūros Latvijojė, bet mano atostogų dienos darbotvarkė sudaryta visai kitaip….

Nuo liepos 15 iki liepos 21 buvome su šeima Papejė (Latvija), nuo Liepojos vos 44 km. Mūsų bėgimo treneris Dainius informavo, kad liepos 20 diena bus Liepojos bėgimas, tai atsirado tikslas per atostogas kaip galima geriau pasiruošti varžyboms. Kasdien vyksta begimas miškais, palei jūrą, bendri bėgimai su Jūrate. Užsiregistruoti į varžybas internetu Lietuvoje nepavyko, tai galvojau padaryti gyvai prieš varzybas, bet kaina pasirode didoka (20 LVL), tad nusprendžiau kelias dienas iki varžybų užsiregistruoti Sportland parduotuvėje, truputį pigiau (15 LVL). Manau, kad ten aš buvau turbūt pirmas, kuris tai norėjo padaryti, ir ,žinoma, mūsų registracijos varzybų dieną aišku nebuvo. Gerai, kad buvau pasiėmęs čekius, TAI  mane išgelbėjo nuo antro apsimokėjimo.

Liepojoje buvau antrą kartą gyvenime, tad varžybų dieną išvažiavau anksčiau, kad viską rastumėme ir pasiimtumėme numerius. Smagi žinia – bėgsiu ne vienas, dar prisijungs Donatas, jis su šeima atvyksta taip pat prasibėgti 21 km. Tikrai smagu. Rasti Jūrmalos parką Liepojoje nebuvo sunku, žmonių nemažai, centras išdavė numerius beveik sklandžiai, tad darau apšilimą prieš startą. Labai nustebino Liepojos paplūdimio dydis, smėlio iki jūros turbūt kokie geri 300 metrų. Mandagi paplūdimio kavinės padavėja nepanoro dykai pavaišinti mano žmonos kava, o mano pažadas, kad pinigus atnešiu po varžybų ir šypsėna, nesukelia jai jokių emocijų. Suprantu…juk  bėgsiu V40 grupejėJ))) ir iki šiol  galiu sužavėti tik savo žmoną…

Startas. Reikia įveikti 3 ratus po 7 km. Trąsa prasideda miesto gatvėmis, paskui driekiasi nauju taku palei jūrą, po to – neidomi kilpa gatve, bėgame miesto parku, kuris vis dar tvarkomas, tačiau bendras trąsos vaizdas tikrai neblogas. Bėgame 10 km kartų su Donatu, laikome tempą apie 5,01-5,04 min/km. Su mumis bėga latvis, rado gerus partnerius, dar pavyksta pasikalbėti. Po 10 km trupūtį atsileku nuo Donato ir latvio, nes mano pirmas tikslas atlaikyti 10 km pavyko, jau galiu kiek ir sumažinti tempą. Oras bėgimui pats gėriausias – nei karšta, nei šalta. Kaifas. Antro rato pabaigojė pasijutau „lyderiu“, nes pagal plojimus supratau, kad mane lenkia tikri lyderiai. Už plojimus bandžiau padėkoti žiūrovams, buvau trumpam tapės žvaigžde. Apmaudu, bet man dar buvo likės vienas ratas, o pirmi jau finišavo. Mane taip pat aplenkė ir mano treneris Dainius, aišku, jam lengviau ir bėga truputį greičiau, nes jis metais už mane jaunesnis… Kito paaiškinimo nerandu.

Finišą kertu po 1 val 53,30 min. Oficialiai laikas truputį kitas, bet mano laikrodis rodo tokį. Tad ir užfiksuoju tą laiką kaip naują savo rekordą.

Kaip visada išvados:

– labai teisingas laikas startui – 13 val. Mano organizmui pats geriausias laikas, jau esu prabudęs,

–  vėl stebina bėgikų gausa. Braliukai čia mus lenkia stipriai,

–  pasirodo, čia jau buvo 4 etapas šiais metais, o visą informaciją galima rasti http://www.skrienlatvija.lv/

– atsirado noras išbandyti save kitais metais. Bėgti visus etapus, nes dar turiu vietos atminimo medaliams kabinti,

–  puikiai pralestas šeštadienis + atostogos dar tik įpusėjo.

20130720_145817

Vilnius Challenge 2012 m.

Tik dabar radau laiko parašyti apie varžybas Vilnius Challenge. Nebuvau įtraukęs tų varžybų į savo sportinį grafiką, bet kai Marius pasiūlė sudaryti komandą, ilgai nesvarsčiau, sumokėjau starto mokestį, užsisakiau dar atminimui marškinėlius ir pradėjau laukti varžybų. Komandą sudaro du žmonės, tai mes pakliūname į  vyrų dvejetą. Yra dar vien tik moterų ir mišrios komandos. Kaip žinia, Marius ne moteris, ir jau ne vaikas-tai patenkame į masiškiausią dalyvių grupę. Strategija ir tikslus susidėliosime jau prieš pat varžybas.

 

Varžybų dieną oras nieko gero nerodė. Buvo kuklūs, vasariški 9 laipsniai šilumos, vėjas ir dar pranešama apie lietų. Užbėgdamas už akių,  galiu pasakyti, kad taip viskas ir buvo, arba kitaip tariant, žalias ruduo. Vienas važuoju į Vilnių, nes oras sugadino ir visos šeimos planus aplankyti Gedimino kalną, senamiestį, Gedimino prospektą ir Akropolį. Sutartoje vietoje paimu Marių, pradeda lyti, pasidaro dar smagiau ir šalčiau. Niekaip negaliu atsirinkti kokius rūbus užsivilkti, tad pasirenku beveik žiemos variantą: ilgas kelnes, termofit‘a, bėgimo striukę, liemenę. Dviračius saugiai paliekame saugos zonoje, patys einame į starto zoną. Eilė tokia didelė, o iki starto liko vos 10 minučių. Gauname net 4 popiergalius, ten labai daug prirašyta, bet laiko skaityti nebėra, startas ir pirmyn………………

 

Dar starto garde sutinkame Mantą ir Audrių iš komandos NErimti. Susitarimas bėgti kartu įvyksta akimirksniu. Jų baimė pasimesti, o mūsų noras nugalėti padaro savo-bėgame visi kartu. Kažkodėl bėgame mišku, kai visi normaliai bėga takeliais, matyt norime greičiau pavargti, bet taip atsiplešti nuo varžovų. Turbūt jau viskas apie pirmą punktą buvo parašyta elektroninėje erdvėje: ir gerų žodžių buvo, ir blogu, tik faktas toks: Vilnius Challenge dalyviai turi mokėti bent 6 kalbas, kas neprivaloma organizatoriams, skaityti visas nuorodas, paskui dar sprestį kryžiažodį, o kurgi vis dėlto yra tas punktas. Rezultatas aiškus, po 29 min 37 sek punktas buvo rastas. Kiti punktai jau buvo kažkaip mums pakeliui. Bėgdamas sušilau, jaučiau, kad ant manęs  rūbų perdaug, tai prie 8 punkto pasirodo reikia rūbus nusimesti ir lipti į vandenį, bristi upe iki pažastų, saloje rasti punktą ir atgal. Vanduo šiltesnis už orą, o mes dabar truputį švaresni. Bėgam iki baidarių, nes antras etapas žemyn upe apie 5,5 km, dar randant pakeliui punktus. Darniai irkluojame ir pabėgame nuo Audriaus ir Manto. Tai ir buvo mūsų klaida, bet ją tenka pripažinti tik po finišo, o dabar tai tik trečia varžybų valanda. Sustingę ir atšalę, išlipame į krantą, ir nelaukdami NErimtų, pradedame savo klajones po mišką, kitaip to negaliu  pavadinti. Be mūsų čia buvo dar daugiau žmonių. Visos pastangos rasti punktą buvo bevaisės. Optimizmas manyje užgeso, kojos atsiskyrė nuo kūno, žemėlapis tapo bereikalingu popieriuku rankuose. Džiugino tik gamta ir reljefas: tokio Neries slėnio, tokių aukštų, giliai vandens išgraužų krantų,  nebuvau matęs. Vienu momentu pagalvojau, kad esu atogrąžų miškuose arba kaip minimum Amerikos sekvojų miške (jau matyt haliucinacijos buvo prasidėję, nors baltų arklių nemačiau. Ką reiškia, neklausyti žmonos ir elgtis….vaikiškai) Tokios mintys sukosi galvoje einant į pabaigą trečiai varžybų valandai.

 

Grįžtame į Vingio parką, persirengti, pavalgyti ir persėsti ant dviračių. Prasidėda 4 etapas: orientavimasis dviračiu. Sausas, truputį pavalgęs varau dviračiu, ir ieškau sekančio punkto. Ir vėl staigmena: punktas saloje, prie Rusijos ambasados prūdo. Vėl reikia lipti į vandenį, o noro tikrai nedaug. Vanduo tikrai šaltesnis nei Neryje, bet punktas paimtas, reikia greičiau apsirengti ir minti toliau. Pamačiau gražu vaizdelį: sėdi balandžiai ant laiptelių prie vandens, pasiputę nuo šalčio ir drėgmės, ir abejingai stebi visus lendančius į šaltą vandenį ir galvoja: „ Ko jiems  dar gyvenime trūksta? Tik vieno varžtelio….cha, cha, cha…“.

 

Šnipiškės. Pats Vilniaus centras, iškart už savivaldybės ir Europos prekybos centro pastatų. Pakliūni tarsi į kitą pasaulį. Rūsų kalba, tualetai lauke, šventės atgarsiai kas antram kieme ir punktai kažkur čia pat. Bandau rasti savo tetos garažą, kuris kažkada buvo nuomojamas ar nuosavas tame rajone. Neradau, bet kavinė kur gerdavo alų pakeliui iš garažo grįžtantys giminaičiai, stovi lyg niekur nieko. O tas buvo maždaug 20-23 metai atgal. Interjeras tas pats, klientai tie patys. Matyt čia ir reikia semtis naujų idėjų lojalumui suprasti.

 

Dviračių rungtis nebuvo sunki, randame punktus ir miname link kitų užduočių. Reikia palikti dviratį ir vėl bėgti į kalną. Dabar mūsų paeiškos rajonas – Užupis. Kažkoks piliakalnis, reikia perlipti tvorą, vėl bristi per upę, tik šį kartą į Vilnelę, Aušros vartai, Rotušės aikštė, su kažkokiu Azijos šalių festivaliu, ir, aišku, paskutinis 5 etapo punktas ant pačio Gedimino kalno viršaus. Į Gedimino kalną einame jau kaip ekskursantai, stebime aplinką, panoraminius Vilniaus vaizdus dedame savo galvos kietąjį diską. Varžybų laikas jau eina į pabaigą, reikia skubėti į finišą. Pakeliui dar paimame 2 punktus, paskutinis, prie Seimo, greičiau punktas randa mus, nei mes jį. Finišas jau arti, tai užgaišę 7 val 08 min…… baigiame varžybas. Surinkome 33 punktus iš 47 galimu ir pagal rezultatą likome 132 komandineje vietoje, bet iskaitoje mums nurase 8 punktus, tai išejo tik 25 taškai. NErimti buvo aukščiau.

 

Kaip visada padariau išvadas:

-reikia rasti laiko ir trąsoje dažniau maitintis

-varžybos buvo sunkesnės ir reikėjo daugiau orientavimosi įgūdžių

-kompanjonas Marius mane stipriai palaikė ir buvo mūsų komandos garvežys

-reikia startuoti sveikam, tikra tiesa…………….

-oro nepasirinksi, bet galėtų būti kitąmet šilčiau

-reikės dar kartą ten sugrįžti

-japonų virtuvė super, ačiū Mariui už parinktą gera maistą

Rygos maratonas

Rygos maratonas tik žiūrovo akimis. Prieš pat maratoną susirgau ir nespėjau atsigauti, net ir dabar, rašant straipsnį, vis dar nepraeina kosulys. Gaila, tačiau yra kaip yra.

 

Labiau teko stebėti organizatorių darbą, susipažinti su Rygos hostelių specifika, taip pat pamatyti vakarinį Latvijos sostinės gyvenimą, pasižiūrėti Čempionų lygos finalą Irish Pub‘e. Marius surado puikius nakvynės namus pačiame miesto centre, patikslinsiu dar labiau, centriau negalima įsivaizduoti, nes apsigyvenome virš centrinio Mc‘Donaldo. Reikėjo užsukti į restoraną, paskui rasti kitas duris, įlipti į liftą, ir ketvirtame aukšte gauti 10 numeriu pažymėto kambario raktus. Nors lovos ir dviaukštės, ir dušas su tualetu bendras, galiu drąsiai pasakyti, mums tai buvo kaip tik. O jei prie to pridėsime dar ir puikią nakvynės kainą -13 latų dviems. Ir čia su pusryčiais.

 

Bendrai nusprendžiame išeiti į miestą, pažiūrėti kas čia ir kaip. Žmonių kiekis truputį nustebina. Visai buvome pamiršę, kad šį naktis-muziejų naktis visoje Europoje. Tokias eilės esu matęs tik Maskvoje, kažkus 1985 metais, prie firminės vokiečių parduotuvės Leipzig. Supranti, kokie latviai yra kultūringi žmonės. O ir muziejų Rygoje matyt yra nemažai. Kažkaip nesiveržiame pasisemti kultūros, vaikštome ir grožimės. Mano rankos ir burna laisvos, galiu gerti alų, tik va kompanijos neturiu. Užsukau į Irish Pub‘ą pasižiūrėti, kada bus rodomos rungtynės tarp Bayern ir Chelsia. Turime dar laiko pasižvalgyti aplink, bet finalą vis vien su Jūrate žiūrime ten. Labai maloni aplinka, pilna žmonių. Tiksliau ne žmonių, o vyrų. Visada sau randu kažką įdomaus. Rusai stebėjo varžybas, ir po kiekvieno teisėjo švilpuko dainavo daina „ Потому, что Рома заплатил…….“ Dabar jau tą dainą žino ir kiti…….. Sulaukę finalinio švilpuko, pratęsimą einame žiūrėti pet TV latviškai, savo nakvynės namuose. Ten ir sulaukiame čempionų titulą gaunančius Chelsia futbolininkus. Atvirai sakau-aš buvau už Chelsia.

 

Rytas Mariui prasideda  anksti, aš sau dar leidžiu pagulėti. Man nėra kur skubėti. Aš numerį dar vakar gavau, bet niekam nenoriu jo rodyti. Sergu. Marius pakviečia dar pas mus Donatą, kuris į maratoną atskrido tiesiai iš Londono. Donatui tai jau antras maratonas Rygoje, jis jau buvo startavęs 2011 metais. Pagarba jam iš mūsų pusės :)))))))))))))).

 

Ateiname į startą, keli kadrai ir tuštuma. Kam varžybos, o kam ilgos laukimo minutės. Pastudijavau žemėlapį, supratau kur galiu sutikti savo Green team komandos narius, nusprendžiu su foto objektyvu įamžinti tas bėgimo akimirkas. Kitaip sakant, fotomedžioklė. Pagaunu kadre ir lyderius, ir mūsiškius, ir dar visokių kadrų pridariau. Reikia kažkaip save užimti. Laikas slenka lėtai. Pradeda finišuoti lyderiai, tikrai puikiu laiku, paskui 58 finišuoja Gintaras ZaiZai, labai geras laikas. Ateina visa masė bėgikų, sunku net rasti ir atskirti kur saviškiai, kur svetimi. Bet randame- Egidijus, Aurimas, Donatas, Marius-vienas paskui kitą bėga į finišą. Visi gyvi ir sveiki, gauna savo pelnytai uždirbtą atminimo medalį. Pavargę, bet laimingi, aptarinėja savo bėgimą, varžovus trąsoje ir pačią trąsą. Ryte oras dar buvo vėsesnis, bet paskui jau pasidarė karšta. Trąsoje net trūko vandens.

 

Laukiame 11 valandos, nes 10 km turi bėgti Jūratė. Čia dalyvių dar daugiau, ir jau labai sunku rasti minioje Jūratę, o nuotraukų prisiminimui ir jai reikia. Užimu tą pačią poziciją, kaip ir pusė maratono, ir aišku pagaunu į foto objektyvą ir Jūratę. Pačio finišo nemačiau, sutinku sutartoje vietoje po finišo, bet žmonių masė padaugėjo labai labai. Greitai bus 5 km bėgimas, ir ten bus apie 10 000 dalyvių. Kas su vaikas, kas su vežimėliais, invalidai-visi masiškai stoja į startą. Pas mus startuoja Tautvydas ir Akvilė. Linkime sekmės ir jiems.

„Маевка“ arba gegužės 1 plaukimas