Author Archive

Na, sako, planas reikalingas tam, kad žinotum kaip smarkiai nuo jo nukrypsti. Taigi, o koks buvo planas paklausite? Viskas labai paprasta – planas minimum buvo atbėgti greičiau nei per 4 valandas. Rezultatas 4:03:05, čipo laikas 4:01:39. Galima būtu guostis kad nuo plano atsilikau tik 1 min ir 39 sekundėm, bet žinot – man visai neliūdna, kad planas neįgyvendintas. Maratonas dar tik antras mano gyvenime ir tikrai, manau, kad dar bus progos pasitaisyt. Ilgieji bėgimai man visada yra ir bus savotiška meditacijos forma, kai turi laiko savoms mintims, apmastymams, pastebėjimams. Bėgdamas pereini per ivairias fazes, kai galva išsivalo, suteikdama vietos naujoms mintims ir įdėjoms. Todėl jei ilgiau bėgi, tai ir laiko tam lieka daugiau Bet aš čia truputi į pievas nusifilosofavau Planavau parašyti apie šiemetinį maratoną.

Taigi, kaip supratot plano minimum nepadariau. Dabar turiu laiko analizei ir pasiruošimui sekančiam startui. Pradėsim nuo analizės, nes dėl sekančio starto dar nesu apsisprendęs kada ir kur. Pradėjau ganėtinai žvaliai ir nors buvo pakankamai daug jėgų, bet stengiaus nepasiduoti euforijai ir bėgti ~5:10 min/km greičiu. Pradžioje reikėjo gana stipriai valdytis, kad nepradėčiau bėgti greičiau, gi vėliau net ir laai norint toks greitis buvo nepakeliamas. Pirmi nerimą keliantys ženklais pasirodė ~ 16 – 17 km dar prieš Subačiaus kalną. Pradėjo lengvai traukti dešnės kojos šlaunį. Simptomai lengvi ir rimtom problemom dar negrėsė, bet neramino, kad pasireiškė taip anksti. Kaip ir reikėjo tikėtis, tokių simptomų šiaip sau nebūna.Skausmas persimetė iš šlaunies į blauzda ir Vingio parke teko pirmą kartą sustot prie maitinimo punkto ir atlikti keletą tempimo pratimų. Kuriam laikui tai padėjo, bet sustoti prasitempti dabar jau reikėjo kas ~500 metrų. todėl kilometro greitis krito gana ženkliai. Vėliau, prabėgus Rotušę, reikalai truputį pagerėjo ir bent jau galėjau bėgti be sustojimų. Labai greičio tas nepridėjo, nes skausmas blauzdose grąsino pereiti į mėšlungį ir vėl būtų tekę stoti. Priežastys, bent jau man nėra visai aiškios, nes greitis išbandytas ilgųjų treniruočių metu, trasos kalnai neįpatingi, nes treniravomės rimtesniuose Manau, kad susidėjo kelios aplinkybės į vieną vietą ir rezultatas yra toks koks yra. Dabar reikia pasidaryti išvadas, kad sekančiame maratone galėčiau daryti kitas klaidas 😉

Nepaisant to, kad ne viską pavyko padaryti kaip norėjau, bendras procesas džiugino ir suteikė daug malonumo. Maloniai šnekučiuodamiesi nemažą gabalą bėgom su Gediminu, persimetėm žodžiu kitu su Amontuke, susimojavom su Lape, persimetėm žodžiu kitu su Andrium, Vingio parke pabendravom su Senuku Drauge. Socialus toks gavosi bėgimas, bendraujant. Su keliais vyriokais apsikeitėm anekdotais apie vegetarus, su kolega aptarėm balsą iš dangaus, kai mus pasveikino Vokiečių gatvės gyventoja iš trečio aukšto balkono. Labai aktyvios sirgalės ambasadų gatvelėje suteikdavo energijos ne vienam kilometrui savo palaikymu. Žodžiu buvo linksma, na, o rezultatas – baisaus čia daikto – bus tų maratonų dar. Vis tiek nuo lyderio atsilikau virš 2 valandų, o save įveikiau

Marius

Šeštadienį (06.02) teko garbės sudalyvauti multisporto varžybose Vilnius Challenge. Oras pasitaikė, kaip reta, vasariškas – 9 laipsniai šilumos, vėjas 8 – 10 m/s, lietus. Pagal trasos aprašymą nusimatė įdomios ir jėgų bei ištvermės pareikalausiančios varžybos.

Tik atvykus į varžybų centrą Vingio parke, sutikau Donatą Mickų laukianti eilėje prie nusileidimo virve nuo parko estrados stogo. Paklausus kaip sekasi atsakymas buvo – bliamba kaip šalta Atbėgo jie po maudynių Neryje kur praleido ~ 20 min. Nors elito grupei rungtys buvo paruoštos rimtesnės, bet įtariau, kad neilgai trukus mes galime atrodyti taip pat.

Su komandos draugu Andriumi ruošiamės startui. Sutikome Mantą su Audriumi (komanda – NErimti) ir trumpai pasitarę nutariame kurį laiką laikytis kartu, o paskui jau matysim. Susikrauname kuprines, pasiimame šalmus, išsivalome korteles ir einame į startą. Žmonių daug, visi nusiteikę kovingai, pasiruošę kas rimčiau, kas nelabai, bet tokia jau ta mėgėju grupė. Visokių čia būna, bet visokių ir reikia Galų gale juk mėgėjai ir padaro renginį masine švente, vietoje varžybų saujelei elito sportininkų. Gauname po tris žemėlapis kiekvienam. Juose po kelis varžybų etapus. Trumpai pastudijuojame.

Startas. Visa gauja mėgėjų, kaip pabaidyta arklių banda metasi pirmo punkto link. Kas takeliais, kas tiesiai per mišką, bet visi pirmo punkto link. Atbėgus į vietą kur turi būti punktas, per galvas pamatome, kad punkto čia nėra, bet yra nuoroda jog punktas kažkur ant upės vingio. Susiradus minėtą upės vingį randame dar vieną nuorodą, kad punktas yra už 250 metrų nurodyta kryptimi. Nulėkus ten punkto nėra, bet yra ~ 200 žmonių neršiančių aplink ir nesėkmingai ieškančių punkto. Išbandėme visus paieškos variantus ir sugaišę ~ 40 min. punktą vis tik aptinkame, bet visiškai ne ten kur buvo nurodyta. Pasirodo nuorodos lietuvių ir anglų kalbomis skyrėsi. Toliau sekėsi kiek geriau, punktus po truputį rinkome ir klaidžiojimo buvo mažiau. Pribėgome ir punktą kuris buvo saloje, neišvengiamai teko nusirengti didžiąją dalį rūbų ir bristi vandenin. Vandens buvo iki bambos, srovė bandė išvert iš kojų. Apsirengus vėl buvo smagu pabėgėti iki sekančio punkto, kad pasidarytu šilčiau. Neilgai trukus atbėgome iki rungties keitimo vietos. Toliau baidarės. Baidare įveikėme puse Vilniaus ir nors plaukėme pasroviui, dėl stipraus vėjo negalėjome atsipalaiduoti, nes būtų nupūtęs mus atgal prieš srovę Plaukdami baidarėmis atsiskyrėme nuo NErimtų komandos, bet laukti negalėjome, nes labai jau šaltas vėjas buvo. Atplaukę į rungties keitimo punktą priduodame baidares. Pagaliau bus galima vėl pajudėti, nes jau norisi sušilti. Sutariame bėgti lėtai, kad sulauktume kolegų. Iš to džiaugsmo, kad darosi šilčiau, vos neprabėgame punkto Bet džiaugsmas greitai baigiasi kai reikia pradėti laipioti kalnais. Kalnai dar būtų nieko, bet kai, ilgokai nerandant vieno punkto, matai gęstančią entuziazmo ugnį komandos draugo akyse darosi ne kas. Varžybos sunkios – vienas neįveiksi. Be to organizatorių tai ir nenumatyta – abiems komandos nariams reikia atsižymėti punkte ne didesniu kaip 30 s tarpu. Komandos partneris po ligos ir keletą savaičių neturėjęs rimtesniu treniruočių, bet tai vis tiek neguodžia ir optimizmo neprideda. Šiaip ne taip grįžtame į varžybų centrą. Pakeliui dar sutinkame Manta ir Audrių jau ant dviračių – jie mus aplenkė kol mes klaidžiojome ieškodami gerai pasislėpusio punkto. Varžybų centre persėdame ant dviračių – orientavimasis pagal legendą. Punktas vandenyje vėl tenka rengtis ir lysti į šaltą vandenį. Toliau legenda mus nuveda į Šnipiškes. Įdomus rajonas. Radom visko tik ne punktų Vėliau radom ir punktus. RAjonas panašus į mūsų Kalniuką prieš 20 metų, tik kelis kart prasčiau. Baigus legendą rungties keitimas prie kalnų parko. Turėtu būti virvių rungtis, bet jos kažkodėl nusprendė nedaryti. Todėl toliau orientavimasis bėgte aplink 3+ kalną, vėliau perbrendame Vilnelę ir bėgame prie Aušros vartų. Iš ten punktas prie katedros. Nereikia net žiūrėti į žemėlapį ir taip aišku kad punktas bus prie Gedimino bokšto. Organizatoriai nestatė nei vieno punkto pakalnėje jei šalia yra didelis kalnas Pasakius apie tai Andriui būnu pasiunčiamas kažkur, bet kadangi mes komanda, tai net ir ten turime eiti drauge 😉 Lipame į kalną. Tai vienas paskutinių punktų nes mus jau spaudžia laikas. Reikia finišuoti iki 18:00 vėliau pradedami skaičiuoti baudos taškai. Vėl sėdame ant dviračių. Pakeliui dar paimame du punktus ir visu greičiu į Vingio parką. Finišas 18:10.

Šiek atgavus kvapą išgėrus kavos ir suvalgius sušį (ačiū kilnojamam kioskeliui už meniu, bet tai buvo būtent tai ko tuo metu norėjosi) galvoje pradeda suktis mintis – kur čia registruotis sekantiems metams. Rezultate gavosi 7 valandos didesnio ar mažesnio judesio. Įveikta ~ 53 km iš kurių: 6 km baidarės, 20 km dviračiu, likę 27 bėgte arba pėsčiomis. Na ir visą laiką reikėjo orientuotis. Orientavimosi įgūdžių labiausiai ir pritrūko. Šiaip varžybos buvo įdomios ir smagios. Ačiū organizatoriams už formatą ir už tai, kad palieka vietos tobulėti. Iki kitų metų.

Na ka , pirmosios šių metų varžybos jau įvyko. Kaip ir ketinau, 05.20 bėgau puse Rygos maratono. Metas pasidalinti įspūdžiais.

Nors ir buvo nemažai sumaišties ir abejonių, kada važiuoti į Rygą: ryte ar vakare, vis tik nugalėjo sveikas protas ir Rygon patraukėme jau iš vakaro. Likus kelioms dienoms iki maratono, centre, visai netoli starto vietos, susiradome hostelį, rezervavome kambarį ir sulaukę šeštadienio, Andrius, Jūratė, Akvilė ir aš patraukėme Rygos link. Sustoję tradiciniam kavos pasipildymui Joniškio Statoile, randame šurmuliuojantį Zai Zai ekipažą. Kartu draugiškai atlinguojame iki Rygos ir iškart važiuojame į Radisson Blue viešbutį pasiimt starto paketų. Expo centre draugiškas šurmulys.Kas matuojasi Adidas rūbą, kas tikrinasi numerius, kas valgo makaronus. Susirinkę visų numerius, ir mes paragaujame Dobeles makaronų. Makaronai visai nieko, bet jei nors kiek būtų buvę šilti – jiems nebūtų buvę lygių:) Pasistiprinę važiuojam ieškoti nakvynės vietos. Apsukę 3 garbės ratus aplink centrą, šiaip taip randame kur prisiparkuoti netoli hostelio. Hostelis visai nieko – lovos yra, dušas yra, McDonalds pirmame aukšte yra – ko dar gali reikėti Pasidedame daiktus, lengvai užkandame ir einame apžiūrėti Rygos. Rygoje muziejų naktis vyko pilnu pajėgumu. Visur minios žmonių, kilometrinės, rodos visai nejudančios eilės prie muziejų. Pasivaikščiojame, susitinkame su Aurimu, priparkuojame Andrių žiūrėti futbolą ir traukiame ilsėtis, vis tik ryt reikės jėgų. Gyvenimas virš McDonalds turi savų privalumų – galime pasimėgauti skaniais ledais prieš eidami miegoti.

Sekmadienis. Rytas 6:00. Dar norisi miego, bet jau reikia keltis, taisytis pusryčius, kad spėčiau juos suvirškinti iki starto. Virtuvėje jau yra pusryčiaujančių žmonių, todėl vienišas nesijaučiu. Išsiverdu ir suvalgau angliavandenį košę, pasitaisau kavos ir einu žadinti kambariokų. Visi nepatenkinti, kad per anksti verčiu iš lovų, būnu du kartus pasiunčiamas kažkur 😉 Nepaisant to, visi pradeda bruzdėti ir judintis. Jiems tai ką, iš mūsų keturių tik man vienam reikės 8:30 stoti prie starto linijos. Andrius nestartuoja dėl ligos, o merginų startas dar tik už kelių valandų. Todėl jie visai nesupranta, ko čia aš taip anksti pradėjau bruzdėti Ateina Donatas, prisisegam numerius, pasiimam būtiniausius daiktus ir dviese patraukiame į starto vietą, kur mūsų jau laukia Egidijus su Tautvydu. Laiko iki starto – nedaug. Sveikinamės, ruošiamės startui. Nusprendžiu dar nubėgti į tualetą, kad nereiktų papildomo balasto nešti ir suprantu, jog reikėjo apie tai pagalvoti anksčiau. Eilė gal 20 žmonių. Stoviu, matau laikrodį, skaičiuojantį paskutines minutes, paskui sekundes, bet spėju į gardą atbėgti likus 10 sekundžių. Iš boksų startuoti nereikėjo

Trīs, divi, viens, sāciet taip nuskambėjo startas. Minia pradeda bruzdėti, judėti po truputį ir, neprabėgus nei dviems minutėms, kertu starto atžymą. Bėgti pradedu lengvai, žmonių daug, kelią reikia rinktis, beveik ištisinis kamštis. Skubėti nėra kur – prieš akis dar 21 km. Po kelių minučių minia šiek tiek išsiskirsto.Bėgti tampa laisviau, nors atsipalaiduoti negalima, nes turi nuolat kažką lenkti arba kažkas lenkia tave. Neužilgo pribėgu pirmą vandens punktą, kuris turėtų būti trečiame kilometre. Pasiimu vandens ir susizgrimbu, kad Endomondo man nieko nepasakoja į ausį. Visiškai nesiorientuoju, nei kokiu greičiu bėgu, nei kokį atstumą jau nubėgau. Bandau orientuotis pagal pace makerius su balionėliais. Aplenkiu balionėlius su laiku 2:15 pusei maratono ir bandau susirasti 2 valandų žalią balionėlį. Bėgame per senamiestį. Pagal galimybes stengiuosi pasigrožėti aplinkiniais vaizdais: pastatais, skulptūromis ir kitais dalykais, kuriais garsėja Ryga. Ant tilto susimojuojame su palaikymo komanda, prasilenkiame su jau apsisukusiu ir bėgančiu priešais Aurimu. Nors ir dairiausi, bet Egidijaus ir Donato nepamačiau. Ant tilto apsisukame, vėl vanduo. Truputį toliau – pora berniukų ~ 12-14 metų būgnais kala neblogą ritmą. Bėgu greičiu, kuris man atrodo patogus. Stebiu pulsą. Rodos viskas tvarkoje, tik neturiu nei menkiausio supratimo, kokiu greičiu bėgu Maždaug 8 km smegenys pradeda veikti teisingai ir sugalvoju, kaip pasimatuoti greitį. Susirandu kilometro atžymą, nuspaudžiu ant laikrodžio LAP mygtuką ir tą patį padarau po kilometro. Matau, kad atkarpą, t.y. kilometrą įveikiau per 5:39. Ne stebuklas, bet maždaug taip ir reikia. Tą patį stengiuosi daryti kiekviename kilometre. Dabar jau turiu kaip pasimatuoti greitį Prabėgus 9 km įkalu geliuką, atsigeriu vandens ir truputį padidinu tempą. Stengiuosi nepraleisti maitinimo punktų ir nuosekliai gerti vandenį. Ne po daug, kad nebūtų sunku bėgti, bet pakankamai, kad tokią karštą dieną nekiltų problemų. Ant tilto, netoli apsisukimo, pamatau savo medžiojamus 2:00:00 balionėlius Suprantu, kad teks pasispausti, norint tilpti į užsibėžtą laiką. Didinų greitį iki 5:09 min/km. Pulsas kyla aukštyn, komfortiškas bėgimas baigiasi. Prasideda sunkioji dalis. Už dviejų km pasiveju balionėlius, bet iškyla kita problema -paskutiniuose dviejuose punktuose nebelieka vandens, todėl tenka pasitenkinti apelsino skiltele. Vandens trūkumas pradeda jaustis, galvoje pradeda suktis mintys apie Egidijų. Pradedu įtarti – jis specialiai išgėrė visą vandenį, kad man mažiau liktų 😉 Nepaisant to, stengiuosi nemažinti tempo.Likus kilometrui iki finišo, stoju prie vandens. Iš maišelio išsipakuoju stiklinę, susirandu vandens, atsigeriu ir sukaupęs paskutines jėgas varau į finišą. Keletas metrų priešais – žali balionėliai su mano laiku, finišo laikrodis dar nerodo 2:00:00. Spėju pačiu laiku – finišas 1:59:14. Čipo laikas – 1:57:11. Užsibrėžtas tikslas įgyvendintas – puse maratono įveikiau trumpiau, nei per dvi valandas. Lengva nebuvo, bet neįmanoma irgi ne. Dabar svarbu neatsipalaiduoti ir toliau ruoštis Vilniaus maratonui, kur reikės bėgti dvigubai ilgesnį atstumą.

Po finišo susitinkame su kolegomis, dalinamės įspūdžiais ir, palikę Jūratę ruoštis 10 km startui, einame praustis. Nusiprausę grįžtame į veiksmo vietą, kur startui ruošiasi Akvilė ir Tautvydas, o Jūratė turėtų būti befinišuojanti. Sulaukę visų finišo, einame atstatyti jėgas makaronais ir alaus bokalu Pakuojamės daiktus. Prieš kelionę – dar po McDonalds ledų porciją. Tyli ir rami kelionė namo.

Na ką sezonas prasidėjo. Varžybų organizatoriai paskelbė čempionatų, taurių ir turnyrų datas. Pats laikas (o gal jau ir vėloka) susidėlioti sezono prioritetus. Išmanantys žmonės kalba, kad visur geras nebūsi, todėl reikia pasirinkti varžybas kuriuose nori būti stipriausias ir tam ruoštis. Visos kitos bus tik tarpinis tikslas pasitikrinti formą ar pasidaryti smagesnę treniruotę.

Prieš porą savaičių į kalendorių susirašiau varžybas kuriose bevelyčiau sudalyvauti. Daug. Klausimas ar visur pavyks suspėti. Kita vertus ar visur ir būtina. Juolab, kad kai kurios datos sutampa. Pabandžiau susidėlioti akcentus kur norėčiau būti geriausios formos. Trejos varžybos pakankamai gražiai išsidėstė kalendoriuje: Nordea maratonas Rygoje (bėgimas 21 km) – pavasari, Šiaulių daugiadienės (3 d. MTB varžybos)  – vasara ir Vilniaus maratonas (bėgimas 42 km) rudenį. Beje dėl pastarojo – daug kas pagalvojo, kad man ne visi namie kai nusprendžiau tokį atstumą bėgti. Bet mano nuomone geriau nebaigti, negu visai nepradėti. Manau, kad nuoširdžiai ir kryptingai ruošiantis visai realu finišuoti per 4 – 4,5 valandos. Kokį atstumą ruošiuosi bėgti žmonai dar nesakiau :), greičiausiai irgi pagalvos, kad man jau visai …  Šių trijų varžybų tarpe daug kitų kuriuose bandysiu pagal galimybes sudalyvauti. Labai noriu sudalyvauti rogainingo čempionate Molėtuose, Vilnius chalenge, Lietuvos MTB maratonų taurės etapuose, Tartu maratone ir Dviratų planuojamose 24 h MTB varžybose ne ir visuose S-Sportas taurės varžybose.  Be abejo visur sudalyvauti nepavyks. Dėl per mažo treniruočių skaičiaus jau nestartavau S-Sporto slidinėjimo čempionate, Druskininkų MTB maratonas dubliuojasi su Rygos bėgimo maratonu. O kiek dar atsiras rimtų ar menkesnių priežasčių kažkur nesudalyvauti. O gal atsiras kažkas ko dar nenumatėme ir tai bus nauja, smagi patirtis. Kaip visada, jei pavyks, stengsiuosi visur važiuoti su šeima. Varžybinis turizmas visai smagi pramoga visai šeimai. Nukeliauji į vietas, kur gal šiaip ir nenuvažiuotum, pamatai nematytas vietas, susipažįsti su įdomiais žmonėmis ar aplankai senus draugus.

Taigi sezonas prasidėjo, varžybos taip pat. Beliko tik ruoštis ir dalyvauti Šį sezoną kažką aplenkti tikslo neturiu – stengsiuosi nugalėti save ir gerai praleisti laiką. Šviežius įspūdžius stengsiuosi aprašyti čia, tad sekite spaudą 😉

Iki pasimatymo varžybose ir treniruotėse.

Andrius priminė, kad šiandien didelė klubo šventė.

Šiandien sukanka lygiai metai kai susirinkę Ararate nusprendėme suburti klubą ir pavadinti jį Green Team.

Per praėjusius metus sudalyvavome nemažame skaičiuje varžybų. Sukorėme nemažai kilometrų. Atradome naujų sporto rušių. Tikėkimės kiti metai bus dar įdomesni ir turiningesni.

Visus sveikinu su gimtadieniu.

Jau seniai žadėjau įdėti tempimo pratimus, jau vien todėl, kad pats galėčiau patogiai prieiti pasižiūrėti.

Tempimo pratimai

Savaitgalį beieškodamas apšilimo pratimų prieš bėgimą radau Dovydo Sankausko puslapį apie bėgimą. Jis neblogai susistemines visur sutinkamą sistemą pagal pulso zonas. O ir šiaip įdomių nuorodų yra.Taigi kas nori treniruotis tikslingiau – apačioje nuoroda į autoriaus puslapį.

Dovydo Sankausko puslapis

Na ką, atėjo laikas ir man apžvelgti praėjusį sezoną – svarbiausios varžybos jau praeity, o slidinėjimo sezonas dar neprasidėjo.

Sezono pradžioje buvo išsikeltas tikslas – ženkliai pagerinti fizinę formą. Kad tikslas būtu labiau apčiuopiamas ir būtų koks nors atskaitos taškas – buvo pasirinktas komandos draugas Andrius, kaip taikinys kurį reikia įveikti Taikinys pasirinktas neatsitiktinai – finišo laikas toje pačioje trąsoje skirdavosi ~ 10 – 20 min mano nenaudai. Kita vertus finišo laikas nestebuklingas abiejų, kas leidžia daryti prielaidą, kad varžovas įveikiamas nors ir nelengvai. Kad gyvenimas neatrodytų per lengvas, varžovas taip pat stengėsi gerinti formą bei nepasiduoti. Na bet apie viską iš eilės.

Sezono pradžia. Adventure race aplink Rėkyvą. Debiutas su nauju dviračiu. Kadangi dar nebuvo pilnai sugijęs petys po praėjusių metų traumos pasirinkau lydėti komandos draugę draugą Finišavom sėkmingai, nors ir lėtai Dviratis išbanymus atlaikė, pirmoji pažintis su nauja technika pavyko.

Multisporto varžybos. Pareikalavo pakankamai daug ištvermės ir valios pastangų, na, o kiaura padanga atėmė bet kokį norą važiuoti iki galo. Teko pasitenkinti kukliu DNF įrašų prie rezultatų

Žemaitijos taurė. I etapas . Girtis nėra kuo, trasa nuobodoka. Kažką aplenkiau, kažkas aplenkė mane. Pliusai gerai praleistas laikas Palangoje, bei neblogas pasisėdėjimas su Andriaus šeimyna vakare po varžybų.

Lietuvos dviračių maratonų taurė. I etapas. Druskininkai. Su Aurimu nusprendėm, kad jei jau treniruojamės ir vadiname save mėgėjais, tai nėra čia ko išsikalinėti ir reikia važiuoti pilą trasą t.y. 2 ratus. Na pasakyta padaryta. Pirmame rate pasitaupius jėgas išvažiavau į antrą ratą. Lengva nebuvo, bet atradau, kad važiuoti du ratus žymiai įdomiau – kitaip skirstai jėgas, maitinimą. Gali pasiplanuoti kaip įveiksi tam tikras atkarpas. Be visų varžybinių džiaugsmų nugalėjus save, prisidėjo ir puikiai praleistas savaitgalis su šeima Druskininkuose.

Šiaulių daugiadienės. Nežinau kodėl, bet visiems kelia šypsena kai pasakai, kad dalyvausi daugiadienėse Jei rimtai – teko vykdyti užsibrėžtus tikslus – važiuoti pilną trasą. Daugiausia nerimo kėlė prologas, o tiksliau nusileidimas nuo bubkalnio. Kitos dvi dienos baisios neatrodė – kilometrų daug, bet jų įveikimas tik laiko klausimas Nusprendžiau, kad sveikata brangiausias turtas ir nėr ko gauti traumą sezono vidury – nulipau puse kalno pėsčias, o visą kitą pravažiavau kitos dvi dienos ne tik atėmė daug jėgų, bet ir suteikė nemažai džiaugsmo, nes oras buvo puikus, sirgaliai palaikė, technika negedo, sveikatos irgi buvo.

Molėtai po savaitės. Maratonų taurė. II etapas. Labiau poilsinė kelionė su tikslu finišuot, pagal galimybes kuo geriau. Daug tarkos, daug pievų ir laukų. Kažkas visai taikliai praminė trasą – ganyklų ralis. Nors šiaip savaitgalis gavosi visai pavykes. Gamta nebloga, kompanija gera, vakaronė prieš varžybas prie lauzo, gitaros ir alaus arbatos visai nebloga.

Triatlonas. Visai įdomios varžybos. Iš šalies viskas atrodo daug paprasčiau. Norėtusi sudalyvauti rimčiau, bet tam reikia rimčiau ir ruoštis. Gal kitais metais

Žemaitijos taurė II. Telšiai. Andrius pravažiavęs trasą prieš kelias dienas informavo – trasa nesunki, truputi klaidi, bet nieko rimto. Dar iš vakaro pradėjęs lytį lietus viska pakeitė iš esmės Kai kurios trasos vietos tapo ypatingai sunkiai pravažiuojamos, kas suteikė varžyboms ypatingo žavesio. Labai patiko. Galėtu tokia pliurza pasitaikyti ir dažniau. Jei neskaičiuoti puses dalyvių pasiklydimo (nugrybavimas ~ 5 km) tai rezultatai irgi gal būtų visai neblogi

Anykščiai. Maratonų taurė. III etapas. Labiausiai pasijuto treniruočių su dviračiu trūkumas. Kadangi kelios savaitės iki varžybų daugiau bėgiojau nei važiavau, tai puikiai pasijuto antrame rate. Atrodo lyg ir galėtum dar važiuoti, o kojos nesuka ir viskas Oras kaip visada pasitaikė geras, pagrindinį konkurentą aplenkiau, nors jis teisinos, kad jam balti arkliai pastojo kelią;) Kaip ten buvo iš tiesų težino tik jis ir arkliai.

Žemaitijos taurė. III etapas. Bubiai. Paskutinės rimtesnės sezono varžybos. Nėra kur trauktis, reikia sudėlioti taškus. Dabar arba niekada. Kito šanso nebus. Oras geras. Trasa pažystama mintinai. Stovime prie starto linijos petys į petį. Keli linksmi juokeliai. Svajūno palinkėjimas. STARTAS. Startuojame draugiškai, kaip visada paleidžiame į priekį nekantrų jaunimą, vis tiek daugumą jų aplenksim per pirmus 10 km Po pirmo nedidelio kalniuko šiek tiek apsiskirsčius miniai su Andrium pradedame judėti į priekį, aplenkdami, tai čia du, tai ten tris. Pasiekus Pirmo Prakaito Kalną pradedame lenkti per daug į priekį pabėgusį, optimistiškai nusiteikusį, jaunimą. Čia pat ir nusukimas nuo asfalto, dabar reikia aplenkti kuo daugiau, nes paskui ~ 2 km nebus kur ir teks judėti kamštyje. Pagaliau lendame į mišką. Čia man pavyksta atitrūkti nuo Andriaus per kelis dviratininkus. Ir nors į nugarą ismeigtą žvilgsnį jaučiu beveik visą trasą, vis tik pavyksta nesileisti aplenkiamam ir finišuoti beveik dviem minutėm anksčiau.

Taigi sezono apibendrinimai:

• Forma pagerinta
• Pabūta gamtoje
• Pakeliauta su šeima po Lietuvą dalyvaujant varžybose
• Varžovas iveiktas
• Atrasta naujų sporto šakų

Dabar beliko sudalyvauti rogaininge – tradiciniame sezono užbaigimo žygyje. Ir pradėti plaukimo bei slidinėjimo sezoną.

Taip pat ačiū visiems kurie prisidėjo, kad sezonas būtų puikus:

• Šeimynai už palaikimą
• Andriui už garbingą kova ir pastangas, kad ji nebūtų lengva
• Jūratei už kotletukus kuriuos ji įdėdavo Andriui, o jis draugiškai pasidalindavo su visais
• Komadai už kompaniją varžybose ir jų belaukiant
• Svajūnui ir jo komandai už tai, kad turime kur varžytis
• Tomui už dviratį

Na ką laukiam sekančio sezono

      Turėjo prabėgti 2500 metų (bent tiek suskaičiavo Ignas S.) kol Green Team komanda pasiryžo įveiktį klasikinį maratoną. Kad organizatoriai negautu šoko nuo pasportavusių vyrų tempo – komanda pasidalino į dvi grupes. Keturiese ėmė 42 195 m draugiškai pasidalinę po 10 550 m, na o vienas iveikė 21 100 m.

Oficialūs rezultatai oficialiame tinklapyje www.vilniausmaratonas.lt

Prizinių vietų šį kart nebuvo, bet tikslas buvo išbandyt kas tas maratonas ir su kuo jį vartot.

Rezultatų ištrauka:

      Kolega Giedrius manosi radęs priežastį kodėl mums taip patinka bėgioti. Netgi idėjo nuorodą į iliustruotajį mokslą.

Kas ten jį žino – gal mes iš tikro vaikomės tuos endorfinus.