Archive for the ‘Varžybos’ Category

Pirmasis Vilniaus pusmaratonis buvo trečiasis kartas mano gyvenime, kai nubėgau šią distanciją.  Norėjosi prieš Rygos bėgimą dar kur nors „atsižymėti“,  planavau registruotis Į Druskininkus gegužės pradžioje, bet ne toks jau mažas  atstumas ir kompanijos nebuvimas  privertė apsigalvoti.  Kai Marius pasakė apie bėgimą Vingio parke, daug galvos nesukęs, užsiregistravau . Dar ir sūnų (jam nežinant) užrašiau į 5 km distanciją. Deja, tėvo spaudimas nesuveikė ir Ignas bėgiku kol kas netapo…

Šeštadienio rytas išaušo ūkanotas, tačiau krintantis rūkas žadėjo gražią pavasario dieną. Prisiminus, kad dar savaitės pradžioje norėjosi rengtis vos ne žieminiais rūbais, toks oro pokytis atrodė kaip visus bėgimo entuziastus remiantis ženklas iš  kažkur aukščiau. Ryto prieš bėgimą rutina įprasta: košė pusryčiams, kava pakeliui, keli apsilankymai WC (įskaitant tradicinę eilutę prieš startą).

STARTAS.  Pasimokęs iš ankstesnių bėgimų, kai prie starto stodavau vėlai, atsidurdavau arčiau bėgikų minios galo ir todėl starto liniją kirsdavau gal po poros minučių po startinio pistoleto šūvio, šį kartą atsistojau netoli priekio.  Į pirmą eilę lysti neleido sveikas protas, tačiau galima sakyti, kad startavau kartu su „elitu“J.  (Vėliau paaaiškėjo, kad vienintelis teigiamas tokios taktikos rezultatas buvo tai, kad vakare per žinias akimirką parodė ir mano feisą).   Nors žinojau, kad po starto nereikia „rautis“ ir ramiai leidau norintiems mane lenkti (tokių buvo nemažai), vis dėlto aplinka padarė savo ir pirmąjį kilometrą, atsižvelgiant į mano pasiruošimą,  nubėgau per daug  greitai.  Nors vėliau ir sulėtinau, labai geras tempas laikėsi iki 7 km, net pradėjau galvoti, gal pagerinsiu savo PB, bet…  apie 15 km „sėdau“.  Štai ką reiškia kai treniruočių metu retai kada nubėgu daugiau kaip 11 km.  Reikėtų bent kartą per savaitę pasiekti 15 km ribą.

Artėjant finišui  iš kažkur dar atsirado jėgų, aplenkiau porą išsekusių jaunuolių, bet „išlipti“ iš 2 val. nepavyko.  Finišo tiesiojoje pradėjom lenktyniauti su tokiu „dėde“.  Galėjau akimirką būti už jį greitesnis, bet, pamatęs, kad konkurentas vyresnis (vėliau paaiškėjo, kad jis iš V60 grupės) užleidau jam liniją.  Gal ir man kada taip pasiseks?  Po finišo Endomondo rodė, kad įveikiau tik 20.7 km, bet tikiuosi organizatoriai tiksliau išmatavo trasos ilgį.  Keistai būčiau atrodęs žiūrovams,  jei už linijos būčiau nubėgęs tolyn iki pusmaratonio pabaigos pagal Endomondo.

Kas toliau? Finišuotojo medalis ant kaklo (turiu pasakyti, kad kol kas man tai nebloga motyvacinė priemonė), foto atminčiai, nesėkminga dušo paieška ir – namo.  Susitiksim Rygoje po mėnesio!

Na ka, pradėjau ir aš 2012 m.  varžybų  sezono atidarymą :).  Dėl nelabai pateisinamų priežasčių jau praleidau Šiaulių miesto slidinėjimo čempionatą ir Nuotykius aplink rėkyvą, todėl nedalyvauti Sako taurėje neturėjau teisės :))) Varžybos vyko balandžio 14 d. Paraudžių miške. 4,2 km orientavimosi trasą bėgte įveikiau per 1:20 val.  Ilgokai… bet tiesa pasakius labai ir neskubėjau, vienintelis tikslas buvo nepasiklysti    Finiše laukė nauja Green team gerbėja Birutė su krepšeliu, pilnu alaus, sūrio, dešrelių, saldainių, bandelių….. Tas krepšelis iš tikro laukė  iš miško parminančių vyrų: Andriaus ir Mariaus, bet kadangi jie žiauriai vėlavo gryžti iš trasos, krepšelis buvo perduotas mano globai ir šiek tiek patuštėjo iki sugryžo kiti Green team komandos nariai :))))

Ši savaitgalį įvyko 4 ir 5 S-Sporto taurės etapai – dviejų dienų orientavimosi varžybos bėgte „Jono Vileišio taurė“.  Vienintelis blogis, tai kad šiose varžybose nebuvo palengvintos B grupės, todėl teko registruotis į elito grupę.  Pirmos dienos trasa labai negąsdino – 5,3 km, baugino antra diena – 7,7 km ir 2 val kontrolinis laikas :).  Bet žvilgt ir ką matau – ogi mano ir vyrų 40 trasos vienodos – ir iš karto mintis – komandos narys Andrius :)) Prikalbinau Andrių užsiregistruoti su mintim kad statuosim, palauksim vienas kito ir draugiškai prabėgsim trasą.  Jaučiausi viską idealiai išmąsčiusi, bet pasirodo starto protokolai ir matau, jog mano ir Andriaus startai skiriasi daugiau nei per valandą.  Ech… na ka padarysi,  neišdegė, startavau viena surinkau visus 17 punktų per 1:29 val.  Orientavimosi prasme galiu pati save pagirti :), tik bėgimo prasme buvo sunku: visą 1:29 val bėgau su vidutiniu 160 pulsu, tas mane žiauriai pakirto ir draugas Polaras labai supyko Vakare nebeturėjau nė kruopelės jėgų.  Ryte atsikėlus jėgų vis dar nebuvo, todėl nusprendžiau antros dienos varžybas praleisti, su pasiteisinimu „O kam man to reikia“ kitaip sakant, kam taip kankintis  Supratau kad man tik treniruotis treniruotis ir dar kartą treniruotis, o tik po to į varžybas registruotis

Pagrindinis pasirengimas varžyboms tai apsispręsti – bėgti ar minti dviračiu. Čia kaip kine „ kas
kietesnis slidininkas ar snieglentininkas ?“. Registracija jau buvo besibaigianti, kai sau tvirtai
pasakiau – bėgsiu. Minant dviračiu prieš du metus aplink Rėkyvą jau žinojau, kas manęs ten gali
laukti, o bėgant – ne, dar tokios patirties nebuvo. Vieną gražų rudens savaitgalį buvome apibėgę
Rėkyvą, truputį pasiklydome, bet, bendrai paėmus, bėgimas nelabai baugino.

Iš vakaro Vilius įdėjo i Facebook‘ą nuotraukas iš trasos. Trumpai pasakysiu – šlapia, net labai
šlapia. Bet ryte jau tų nuotraukų neradau, Viliaus ir Donato tandemas naktį nusprendė negąsdinti
svečių iš svetur, paliko tik starto ir paskutinio tiltelio nuotraukas. Teisingas sprendimas.

Startinio jaudulio jokio, šį kartą jokių tikslų, dalyvių tikrai nemažai (koks 170). Bėgikų labai daug.
Dabar tik klausimas kas bus greitesni – dviratininkai ar bėgikai? Atsakymą aš jau galiu pasakyti
prieš startą – šį kartą stipresni ir vėl bus bėgikai. Truputį jaučiu pranašumą prieš dviratininkus. Net
ir įvykus konfliktui (pavyzdžiui, drakė….), mūsų daugiau. Nugalėsim.

Startas duotas ir mūsų komanda draugiškai laikomės vienas kito, bėgame lengvai. Komandą sudaro
Marius, Aurimas, Rolandas, Alvidas (pirmas rimtas startas sportiniame gyvenime ) ir aš. Pulsas
155-165 kartų per minutę, bėgam takeliu, sausa ir šilta. Juokeliai, pašnekesiai bėgant plentu, bet,
nusukus nuo plento, grupelė tampa virtine ir jau daugiau laiko ir dėmesio skiriame trasai, kur reikia
pasirinkti teisingą kelią, kupstą, balą. Bėgti nėra sunku, oras puikus, juolab, kad žinome Egidijaus
ir Audriaus įrengtą maitinimo punktą ir reikia būti puikios nuotaikos, plius dar laukia keletas foto
sesijų. Vaikinai laukia naujame Rėkyvos pliaže, kur laiko veltui neleido. Spėjo pamatyti skęstantį ir
patį save gelbėjantį žmogelį. Net buvo iškviesti gelbėtojai, bet drąsuolis arba nuopeza į krantą išlipo
pats. Va. Tik buvo dingęs iš akiračio du kartus. Egidijus buvo nusprendęs, kad žmogelis jam rūpi
labiau nei jis pats sau. Aišku mes apie tai sužinome tik po finišo.

Atkarpa, kur stovėjo Audrius su fotoaparatu ir mano ilgais botais buvo tikrai viena iš šlapiausių
tame krante. Bet juk tikrai nieko blogo atgaivinti kojas šaltame vandenyje, o dar ir paduota gertuvė
su energetiniu gėrimų pridavė jėgų (Maxim visagalis…..). Aurimas kažkur toli priekyje, Rolandas
paliko mus nubėgdamas paskui gražias sportininkes, Ainę ir Gabrielę, o Alvidas dar vis sunkiai
kvėpuoja į nugarą, bet greitai mes liekame dviese. Matome bėgančius priekyje, jaučiame bėgančius
už mūsų. Malonumas, gamta, o dar ir pavasaris…( malka ant malkos lipa)…- burna pati juokiasi.
Malonu, kad kažkur trasoje mano oponentu buvo dar ir Rolandas Kazlas…Prisijuokėm…

Sunkiausi kilometrai prieš finišą – ne todėl, kad jau pavargome, o todėl, kad labai šlapia ir kojos
sminga į durpes. Visą laiką bėgi vandenyje iki čiurnų. Kodėl aš ne šventasis ir negaliu eiti
vandeniu? Kojos būtų sausos ir aš būčiau greitesnis… Likus 1,5 km, pamatome einantį tarp medžių
mėlyną briedį – Rolandą, gimsta gyvuliškas instinktas – aplenkti, po to pamatome dar du bėgikus,
juos įveikiame gudrumu ir žavia šypsena, paskui medinis tiltelis ir finišas. Pirmiausia, ką pamatau,
tai dviratininkus, kurie jau finišavo. Mano laikas apie 1 val. 40 min, trasos ilgis – 16 km, Mariaus
trasos ilgis – 14,5 km. Norint aplenkti dviratininkus, reikia tilpti į 1 val. 20 min. Džiugu dar ir todėl,
kad bendroje įskaitoje laimėjo bėgikai…Viliaus laikas 57 min. Cha Cha Cha….

Na ką sezonas prasidėjo. Varžybų organizatoriai paskelbė čempionatų, taurių ir turnyrų datas. Pats laikas (o gal jau ir vėloka) susidėlioti sezono prioritetus. Išmanantys žmonės kalba, kad visur geras nebūsi, todėl reikia pasirinkti varžybas kuriuose nori būti stipriausias ir tam ruoštis. Visos kitos bus tik tarpinis tikslas pasitikrinti formą ar pasidaryti smagesnę treniruotę.

Prieš porą savaičių į kalendorių susirašiau varžybas kuriose bevelyčiau sudalyvauti. Daug. Klausimas ar visur pavyks suspėti. Kita vertus ar visur ir būtina. Juolab, kad kai kurios datos sutampa. Pabandžiau susidėlioti akcentus kur norėčiau būti geriausios formos. Trejos varžybos pakankamai gražiai išsidėstė kalendoriuje: Nordea maratonas Rygoje (bėgimas 21 km) – pavasari, Šiaulių daugiadienės (3 d. MTB varžybos)  – vasara ir Vilniaus maratonas (bėgimas 42 km) rudenį. Beje dėl pastarojo – daug kas pagalvojo, kad man ne visi namie kai nusprendžiau tokį atstumą bėgti. Bet mano nuomone geriau nebaigti, negu visai nepradėti. Manau, kad nuoširdžiai ir kryptingai ruošiantis visai realu finišuoti per 4 – 4,5 valandos. Kokį atstumą ruošiuosi bėgti žmonai dar nesakiau :), greičiausiai irgi pagalvos, kad man jau visai …  Šių trijų varžybų tarpe daug kitų kuriuose bandysiu pagal galimybes sudalyvauti. Labai noriu sudalyvauti rogainingo čempionate Molėtuose, Vilnius chalenge, Lietuvos MTB maratonų taurės etapuose, Tartu maratone ir Dviratų planuojamose 24 h MTB varžybose ne ir visuose S-Sportas taurės varžybose.  Be abejo visur sudalyvauti nepavyks. Dėl per mažo treniruočių skaičiaus jau nestartavau S-Sporto slidinėjimo čempionate, Druskininkų MTB maratonas dubliuojasi su Rygos bėgimo maratonu. O kiek dar atsiras rimtų ar menkesnių priežasčių kažkur nesudalyvauti. O gal atsiras kažkas ko dar nenumatėme ir tai bus nauja, smagi patirtis. Kaip visada, jei pavyks, stengsiuosi visur važiuoti su šeima. Varžybinis turizmas visai smagi pramoga visai šeimai. Nukeliauji į vietas, kur gal šiaip ir nenuvažiuotum, pamatai nematytas vietas, susipažįsti su įdomiais žmonėmis ar aplankai senus draugus.

Taigi sezonas prasidėjo, varžybos taip pat. Beliko tik ruoštis ir dalyvauti Šį sezoną kažką aplenkti tikslo neturiu – stengsiuosi nugalėti save ir gerai praleisti laiką. Šviežius įspūdžius stengsiuosi aprašyti čia, tad sekite spaudą 😉

Iki pasimatymo varžybose ir treniruotėse.

ir paskutinis geras aspektas: 2011 metais ta pati trasa buvo įveikta per 39 min, šiemet – per 29 min. Tai reiškia, kad  laikas pagerintas net 10 min, ir tai tik per metus. Valio…………………….

Na ką, atėjo laikas ir man apžvelgti praėjusį sezoną – svarbiausios varžybos jau praeity, o slidinėjimo sezonas dar neprasidėjo.

Sezono pradžioje buvo išsikeltas tikslas – ženkliai pagerinti fizinę formą. Kad tikslas būtu labiau apčiuopiamas ir būtų koks nors atskaitos taškas – buvo pasirinktas komandos draugas Andrius, kaip taikinys kurį reikia įveikti Taikinys pasirinktas neatsitiktinai – finišo laikas toje pačioje trąsoje skirdavosi ~ 10 – 20 min mano nenaudai. Kita vertus finišo laikas nestebuklingas abiejų, kas leidžia daryti prielaidą, kad varžovas įveikiamas nors ir nelengvai. Kad gyvenimas neatrodytų per lengvas, varžovas taip pat stengėsi gerinti formą bei nepasiduoti. Na bet apie viską iš eilės.

Sezono pradžia. Adventure race aplink Rėkyvą. Debiutas su nauju dviračiu. Kadangi dar nebuvo pilnai sugijęs petys po praėjusių metų traumos pasirinkau lydėti komandos draugę draugą Finišavom sėkmingai, nors ir lėtai Dviratis išbanymus atlaikė, pirmoji pažintis su nauja technika pavyko.

Multisporto varžybos. Pareikalavo pakankamai daug ištvermės ir valios pastangų, na, o kiaura padanga atėmė bet kokį norą važiuoti iki galo. Teko pasitenkinti kukliu DNF įrašų prie rezultatų

Žemaitijos taurė. I etapas . Girtis nėra kuo, trasa nuobodoka. Kažką aplenkiau, kažkas aplenkė mane. Pliusai gerai praleistas laikas Palangoje, bei neblogas pasisėdėjimas su Andriaus šeimyna vakare po varžybų.

Lietuvos dviračių maratonų taurė. I etapas. Druskininkai. Su Aurimu nusprendėm, kad jei jau treniruojamės ir vadiname save mėgėjais, tai nėra čia ko išsikalinėti ir reikia važiuoti pilą trasą t.y. 2 ratus. Na pasakyta padaryta. Pirmame rate pasitaupius jėgas išvažiavau į antrą ratą. Lengva nebuvo, bet atradau, kad važiuoti du ratus žymiai įdomiau – kitaip skirstai jėgas, maitinimą. Gali pasiplanuoti kaip įveiksi tam tikras atkarpas. Be visų varžybinių džiaugsmų nugalėjus save, prisidėjo ir puikiai praleistas savaitgalis su šeima Druskininkuose.

Šiaulių daugiadienės. Nežinau kodėl, bet visiems kelia šypsena kai pasakai, kad dalyvausi daugiadienėse Jei rimtai – teko vykdyti užsibrėžtus tikslus – važiuoti pilną trasą. Daugiausia nerimo kėlė prologas, o tiksliau nusileidimas nuo bubkalnio. Kitos dvi dienos baisios neatrodė – kilometrų daug, bet jų įveikimas tik laiko klausimas Nusprendžiau, kad sveikata brangiausias turtas ir nėr ko gauti traumą sezono vidury – nulipau puse kalno pėsčias, o visą kitą pravažiavau kitos dvi dienos ne tik atėmė daug jėgų, bet ir suteikė nemažai džiaugsmo, nes oras buvo puikus, sirgaliai palaikė, technika negedo, sveikatos irgi buvo.

Molėtai po savaitės. Maratonų taurė. II etapas. Labiau poilsinė kelionė su tikslu finišuot, pagal galimybes kuo geriau. Daug tarkos, daug pievų ir laukų. Kažkas visai taikliai praminė trasą – ganyklų ralis. Nors šiaip savaitgalis gavosi visai pavykes. Gamta nebloga, kompanija gera, vakaronė prieš varžybas prie lauzo, gitaros ir alaus arbatos visai nebloga.

Triatlonas. Visai įdomios varžybos. Iš šalies viskas atrodo daug paprasčiau. Norėtusi sudalyvauti rimčiau, bet tam reikia rimčiau ir ruoštis. Gal kitais metais

Žemaitijos taurė II. Telšiai. Andrius pravažiavęs trasą prieš kelias dienas informavo – trasa nesunki, truputi klaidi, bet nieko rimto. Dar iš vakaro pradėjęs lytį lietus viska pakeitė iš esmės Kai kurios trasos vietos tapo ypatingai sunkiai pravažiuojamos, kas suteikė varžyboms ypatingo žavesio. Labai patiko. Galėtu tokia pliurza pasitaikyti ir dažniau. Jei neskaičiuoti puses dalyvių pasiklydimo (nugrybavimas ~ 5 km) tai rezultatai irgi gal būtų visai neblogi

Anykščiai. Maratonų taurė. III etapas. Labiausiai pasijuto treniruočių su dviračiu trūkumas. Kadangi kelios savaitės iki varžybų daugiau bėgiojau nei važiavau, tai puikiai pasijuto antrame rate. Atrodo lyg ir galėtum dar važiuoti, o kojos nesuka ir viskas Oras kaip visada pasitaikė geras, pagrindinį konkurentą aplenkiau, nors jis teisinos, kad jam balti arkliai pastojo kelią;) Kaip ten buvo iš tiesų težino tik jis ir arkliai.

Žemaitijos taurė. III etapas. Bubiai. Paskutinės rimtesnės sezono varžybos. Nėra kur trauktis, reikia sudėlioti taškus. Dabar arba niekada. Kito šanso nebus. Oras geras. Trasa pažystama mintinai. Stovime prie starto linijos petys į petį. Keli linksmi juokeliai. Svajūno palinkėjimas. STARTAS. Startuojame draugiškai, kaip visada paleidžiame į priekį nekantrų jaunimą, vis tiek daugumą jų aplenksim per pirmus 10 km Po pirmo nedidelio kalniuko šiek tiek apsiskirsčius miniai su Andrium pradedame judėti į priekį, aplenkdami, tai čia du, tai ten tris. Pasiekus Pirmo Prakaito Kalną pradedame lenkti per daug į priekį pabėgusį, optimistiškai nusiteikusį, jaunimą. Čia pat ir nusukimas nuo asfalto, dabar reikia aplenkti kuo daugiau, nes paskui ~ 2 km nebus kur ir teks judėti kamštyje. Pagaliau lendame į mišką. Čia man pavyksta atitrūkti nuo Andriaus per kelis dviratininkus. Ir nors į nugarą ismeigtą žvilgsnį jaučiu beveik visą trasą, vis tik pavyksta nesileisti aplenkiamam ir finišuoti beveik dviem minutėm anksčiau.

Taigi sezono apibendrinimai:

• Forma pagerinta
• Pabūta gamtoje
• Pakeliauta su šeima po Lietuvą dalyvaujant varžybose
• Varžovas iveiktas
• Atrasta naujų sporto šakų

Dabar beliko sudalyvauti rogaininge – tradiciniame sezono užbaigimo žygyje. Ir pradėti plaukimo bei slidinėjimo sezoną.

Taip pat ačiū visiems kurie prisidėjo, kad sezonas būtų puikus:

• Šeimynai už palaikimą
• Andriui už garbingą kova ir pastangas, kad ji nebūtų lengva
• Jūratei už kotletukus kuriuos ji įdėdavo Andriui, o jis draugiškai pasidalindavo su visais
• Komadai už kompaniją varžybose ir jų belaukiant
• Svajūnui ir jo komandai už tai, kad turime kur varžytis
• Tomui už dviratį

Na ką laukiam sekančio sezono

Jau devynioliktą kartą rengiamas Lietuvos taurės (bėgte) varžybas tradiciškai papildo Lietuvos OSKD (orientavimosi sportas kalnų dviračiais) taurės etapai. Jei neklystu, tai Green Team pirmoji pažintis su OSKD  buvo kaip tik Lietuvos taurėje  2010.  Šiais metais Lietuvos Taurei parinktos ypač įdomios vietovės – Akmeniškių-Katutiškių miškas bei  Lavoriškių ir Pukštėnų miškai Vilniaus apylinkėse.  Nežinau kodėl pasirinkau OSKD  bet tikrai nesigailėjau, miškas buvo labai gražūs. Visus KP buvo galima apvažiuoti gerai ir greitai pravažiuojamais keliais (100-75 proc),  tik jau patys KP nuo pagrindinio kelio  „įkišti“ giliau į mišką, ant sunkiau pravažiuojamų keliukų ir proskinų.

Pirmą dieną buvo ilgoji trasa, mano grupei 13.2 km ir 15 KP.  Trasą įveikiau per 2:33 ir viso pravažaivau 22 km. Praktiškai gavosi kaip maratonas . Bet nepaisant to, kad per tiek laiko spėjau sušalti (miške temparatūra siekė gal kokius 3-4 laipsnius) ir truputį buvau pasiklydusi, likau patenkinta ir trasa ir rezultatu.

Antrą dieną trasa dvigubai trumpesnė – 7.6 km ir 10 KP.   Ir visai neblogai sekėsi:)

Pirmos dienos žemėlapis

Antros dienos žemėlapis

Jau daug metų iš eilės OSK Sakas rengia orientavimosi sporto varžybas Azimutas. Varžybos vyksta kiekvienų metų balandžio,  gegužės ir rugsėjo mėnesių trečiadieniais Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje. Azimutas puiki vieta pradedančiajam orientacininkui (tokiam kaip aš ). Taigi čia ir prasidėjo mano naujo sporto karjera (orientacinis bėgte ). Tiesa prieš tai buvau bandžiusi orientacinį su dviračiu, bet ten viskas paprasčiau, visada takeliais ir visi punktai privažiuojami ant kelio stovi.  Pirmos pavasario treniruotės buvo keblokos, bet po to pradėjo gan neblogai sektis. Kalneliai, duobutės, nosys ir kiti žemėlapio reljefai  tapo nebe tokie svetimi. Pradedi matyti, kur verta sukilti į kalną, o kur geriau apibėgti kalną. Na žodžiu mokytis yra ko….  Galiausiai po visų sąžiningai prabėgtų azimutų  užėmiau savo grupėje garbingą I vietą.  Galiu pasakyti, kad įdomus sportas tas orientacinis, tikiuosi kitais metais prisijungs ir daugiau komandos narių

Įvyko paskutinės šio sezono MTB dviračių varžybos „Žemaitijos taurė“ mūsų gimtojoje trąsoje Bubiuose, žinant visus kalnelius, balas, posūkius. Buvo tikrai didelė šventė ne tik man, bet ir visai mūsų negausiai „Green team“ komandai: Giedriui, Mariui ir man. Gal tai ir nieko neįprasto, juk priešaky dar laukia  daug sezonų, bet du dalykai neliko mano nepastebėti. Pirma: keistas mano startinis  numeris „66“ (už ką ačiū Giedrei iš komandos „NErimti“), ir Mariaus noras mane nugalėti (žinoma,  solidesniu startiniu numeriu „55“). Prisivalgęs antibiotikų (o gal sumaišė pavadinimą su anabolikais) ir jau ketvirtame kilometre kilęs į kovą su varžovais,  nuo „pirmo prakaito kalno“ “ Green team“ komandos lyderis pradejo į kalną lenkti ne tik priešus, bet ir savo komandos draugus. Alsavau jam į nugarą pirmus 17,5 km, iveikiau bebrus ir artėjant prie Bijotės šaknų, supratau, kad šiandien Mariaus diena ir savo lyderio pozicijos jis tikrai niekam neužleis. Taip ir atsitiko. Bendroje mūsų komandos įskaitoje po finišo  likau antras, Giedrius – trečias. Linksma nebuvo, bet žinuojau kas manęs laukia mašinos bagažinėje… Tai vis dar šaltas „Heineken“ (taip pat žalias) alus. Galėčiau čia ir baigti pasakoti savo trumpus įspūdžius iš trąsos, bet paskutinis Mariaus elgesys privertė mane patikėti antibiotikų poveikiu mūsų kolegai. Alaus Marius atsisakė! Ką daro sportas su žmonėmis!!!  Čia jau kita tema…

      Turėjo prabėgti 2500 metų (bent tiek suskaičiavo Ignas S.) kol Green Team komanda pasiryžo įveiktį klasikinį maratoną. Kad organizatoriai negautu šoko nuo pasportavusių vyrų tempo – komanda pasidalino į dvi grupes. Keturiese ėmė 42 195 m draugiškai pasidalinę po 10 550 m, na o vienas iveikė 21 100 m.

Oficialūs rezultatai oficialiame tinklapyje www.vilniausmaratonas.lt

Prizinių vietų šį kart nebuvo, bet tikslas buvo išbandyt kas tas maratonas ir su kuo jį vartot.

Rezultatų ištrauka: