Archive for spalio, 2011

2011 sezono apžvalga

Na ką, atėjo laikas ir man apžvelgti praėjusį sezoną – svarbiausios varžybos jau praeity, o slidinėjimo sezonas dar neprasidėjo.

Sezono pradžioje buvo išsikeltas tikslas – ženkliai pagerinti fizinę formą. Kad tikslas būtu labiau apčiuopiamas ir būtų koks nors atskaitos taškas – buvo pasirinktas komandos draugas Andrius, kaip taikinys kurį reikia įveikti :) Taikinys pasirinktas neatsitiktinai – finišo laikas toje pačioje trąsoje skirdavosi ~ 10 – 20 min mano nenaudai. Kita vertus finišo laikas nestebuklingas abiejų, kas leidžia daryti prielaidą, kad varžovas įveikiamas nors ir nelengvai. Kad gyvenimas neatrodytų per lengvas, varžovas taip pat stengėsi gerinti formą bei nepasiduoti. Na bet apie viską iš eilės.

Sezono pradžia. Adventure race aplink Rėkyvą. Debiutas su nauju dviračiu. Kadangi dar nebuvo pilnai sugijęs petys po praėjusių metų traumos pasirinkau lydėti komandos draugę draugą :) Finišavom sėkmingai, nors ir lėtai :) Dviratis išbanymus atlaikė, pirmoji pažintis su nauja technika pavyko.

Multisporto varžybos. Pareikalavo pakankamai daug ištvermės ir valios pastangų, na, o kiaura padanga atėmė bet kokį norą važiuoti iki galo. Teko pasitenkinti kukliu DNF įrašų prie rezultatų :)

Žemaitijos taurė. I etapas . Girtis nėra kuo, trasa nuobodoka. Kažką aplenkiau, kažkas aplenkė mane. Pliusai gerai praleistas laikas Palangoje, bei neblogas pasisėdėjimas su Andriaus šeimyna vakare po varžybų.

Lietuvos dviračių maratonų taurė. I etapas. Druskininkai. Su Aurimu nusprendėm, kad jei jau treniruojamės ir vadiname save mėgėjais, tai nėra čia ko išsikalinėti ir reikia važiuoti pilą trasą t.y. 2 ratus. Na pasakyta padaryta. Pirmame rate pasitaupius jėgas išvažiavau į antrą ratą. Lengva nebuvo, bet atradau, kad važiuoti du ratus žymiai įdomiau – kitaip skirstai jėgas, maitinimą. Gali pasiplanuoti kaip įveiksi tam tikras atkarpas. Be visų varžybinių džiaugsmų nugalėjus save, prisidėjo ir puikiai praleistas savaitgalis su šeima Druskininkuose.

Šiaulių daugiadienės. Nežinau kodėl, bet visiems kelia šypsena kai pasakai, kad dalyvausi daugiadienėse :) Jei rimtai – teko vykdyti užsibrėžtus tikslus – važiuoti pilną trasą. Daugiausia nerimo kėlė prologas, o tiksliau nusileidimas nuo bubkalnio. Kitos dvi dienos baisios neatrodė – kilometrų daug, bet jų įveikimas tik laiko klausimas :) Nusprendžiau, kad sveikata brangiausias turtas ir nėr ko gauti traumą sezono vidury – nulipau puse kalno pėsčias, o visą kitą pravažiavau :) kitos dvi dienos ne tik atėmė daug jėgų, bet ir suteikė nemažai džiaugsmo, nes oras buvo puikus, sirgaliai palaikė, technika negedo, sveikatos irgi buvo.

Molėtai po savaitės. Maratonų taurė. II etapas. Labiau poilsinė kelionė su tikslu finišuot, pagal galimybes kuo geriau. Daug tarkos, daug pievų ir laukų. Kažkas visai taikliai praminė trasą – ganyklų ralis. Nors šiaip savaitgalis gavosi visai pavykes. Gamta nebloga, kompanija gera, vakaronė prieš varžybas prie lauzo, gitaros ir alaus arbatos visai nebloga.

Triatlonas. Visai įdomios varžybos. Iš šalies viskas atrodo daug paprasčiau. Norėtusi sudalyvauti rimčiau, bet tam reikia rimčiau ir ruoštis. Gal kitais metais :)

Žemaitijos taurė II. Telšiai. Andrius pravažiavęs trasą prieš kelias dienas informavo – trasa nesunki, truputi klaidi, bet nieko rimto. Dar iš vakaro pradėjęs lytį lietus viska pakeitė iš esmės :) Kai kurios trasos vietos tapo ypatingai sunkiai pravažiuojamos, kas suteikė varžyboms ypatingo žavesio. Labai patiko. Galėtu tokia pliurza pasitaikyti ir dažniau. Jei neskaičiuoti puses dalyvių pasiklydimo (nugrybavimas ~ 5 km) tai rezultatai irgi gal būtų visai neblogi :)

Anykščiai. Maratonų taurė. III etapas. Labiausiai pasijuto treniruočių su dviračiu trūkumas. Kadangi kelios savaitės iki varžybų daugiau bėgiojau nei važiavau, tai puikiai pasijuto antrame rate. Atrodo lyg ir galėtum dar važiuoti, o kojos nesuka ir viskas :) Oras kaip visada pasitaikė geras, pagrindinį konkurentą aplenkiau, nors jis teisinos, kad jam balti arkliai pastojo kelią;) Kaip ten buvo iš tiesų težino tik jis ir arkliai.

Žemaitijos taurė. III etapas. Bubiai. Paskutinės rimtesnės sezono varžybos. Nėra kur trauktis, reikia sudėlioti taškus. Dabar arba niekada. Kito šanso nebus. Oras geras. Trasa pažystama mintinai. Stovime prie starto linijos petys į petį. Keli linksmi juokeliai. Svajūno palinkėjimas. STARTAS. Startuojame draugiškai, kaip visada paleidžiame į priekį nekantrų jaunimą, vis tiek daugumą jų aplenksim per pirmus 10 km :) Po pirmo nedidelio kalniuko šiek tiek apsiskirsčius miniai su Andrium pradedame judėti į priekį, aplenkdami, tai čia du, tai ten tris. Pasiekus Pirmo Prakaito Kalną pradedame lenkti per daug į priekį pabėgusį, optimistiškai nusiteikusį, jaunimą. Čia pat ir nusukimas nuo asfalto, dabar reikia aplenkti kuo daugiau, nes paskui ~ 2 km nebus kur ir teks judėti kamštyje. Pagaliau lendame į mišką. Čia man pavyksta atitrūkti nuo Andriaus per kelis dviratininkus. Ir nors į nugarą ismeigtą žvilgsnį jaučiu beveik visą trasą, vis tik pavyksta nesileisti aplenkiamam ir finišuoti beveik dviem minutėm anksčiau.

Taigi sezono apibendrinimai:

  • Forma pagerinta
  • Pabūta gamtoje
  • Pakeliauta su šeima po Lietuvą dalyvaujant varžybose
  • Varžovas iveiktas
  • Atrasta naujų sporto šakų

Dabar beliko sudalyvauti rogaininge – tradiciniame sezono užbaigimo žygyje. Ir pradėti plaukimo bei slidinėjimo sezoną.

Taip pat ačiū visiems kurie prisidėjo, kad sezonas būtų puikus:

  • Šeimynai už palaikimą
  • Andriui už garbingą kova ir pastangas, kad ji nebūtų lengva
  • Jūratei už kotletukus kuriuos ji įdėdavo Andriui, o jis draugiškai pasidalindavo su visais
  • Komadai už kompaniją varžybose ir jų belaukiant
  • Svajūnui ir jo komandai už tai, kad turime kur varžytis
  • Tomui už dviratį

Na ką laukiam sekančio sezono :)

 

Plaukimas

Ne paslaptis, kad rudens ir žiemos niūriais vakarais, baisoka lysti laukan pabėgioti ar paminti… Ne paslaptis, kad turime dar tokį užsiėmimą kaip plaukimas. Ir tai darome , kaip mokame ir turbūt, ne taip kaip reikėtų.
Surinkau keletą faktų apie taisyklingą plaukimą.

Plaukimo treniruotė – puikus būdas sudeginti kalorijų, atrodyti puikiai. Tai viena iš geriausių mankštinimosi būdų, kadangi plaukiant lavinama tiek viršutinė, tiek apatinė kūno dalis, be to, sąnariams kliūva mažesnis krūvis. Tačiau plaukimas reikalauja daugiau įgūdžių nei kiti ištvermę stiprinantys fiziniai pratimai. Pradedantieji dažnai puola į neviltį, kadangi stipresnis yrimasis ne visada padeda greičiau plaukti. Vien greitesni rankų judesiai nepadės. Profesionalūs plaukikai gali greitai plaukti ne todėl, kad gali sukti rankas lyg propeleris, bet todėl, kad tiksliu rankos mostu jie užkabina vandenį toliau nei kiti. Jų plaukimas grakštus ir “ekonomiškas”. Kitaip tariant, tam pačiam atstumui nuplaukti jiems prireikia mažiau yrių. Tinkamai treniruojantis galima išmokti plaukti greičiau, bet pirmiausia plaukimą reikia įvaldyti kaip meną ir tik po to kaip sportą. Norint plaukti greitai, visų pirma reikia išmokti plaukti lėtai, tiksliai ir grakščiai. Reikia išmokti nekovoti su vandeniu. Pastangos irtis stipriau dar neįvaldžius plaukimo technikos, – tai tik klaidų tobulinimas ir bereikalingas jėgų eikvojimas. Vadinasi, reikalingos kelios kokybiškos treniruotės – ir pirmyn!

Technika

YPAČ LĖTAS PLAUKIMAS.
Lėtas plaukimas gali pasirodyti nepriimtinas jūsų instinktams, bet tai greičiausias būdas išmokti plaukti grakščiau. Apgalvokite kiekvieną rankos judesį, irkitės tarsi sulėtintame kadre.

TYLUS PLAUKIMAS.
Kuo mostas “šlapesnis”, tuo jis garsesnis. Įsiklausykite, kaip iriatės, tuomet stenkitės mažiau pliauškėti ir taškytis. Pamėginkite plaukti mažesniais, bet švelnesniais mostais. Vietoj kovingų atakų vandenį lengvai raikykite.

SLIDUS PLAUKIMAS.
Geriau paklusti vandeniui per jį slystant nei stengiantis nugalėti vandens pasipriešinimą. Tyliu plaukimu jūs sutelkiat dėmesį į tai, kas vyksta vandens paviršiuje, o slidžiu – susikoncentruojate į tai, kas vyksta po vandeniu.

NUOŽULNUS PLAUKIMAS.
Pasistenkite perkelti svorį į priekinę kūno dalį. Turite pajausti, kad tarytum atsirėmėte į krūtinę. Tokioje pozoje kūnas atsiduria horizontalesnėje padėtyje. Jūsų klubai ir kojos jaučiasi lengvesni, nebeskęsta, sumažėja poreikis spirtis. Galvos netieskite į priekį, nuleiskite žemiau, kad ji nekyšotų aukščiau nei nugara. Paprašykite draugo, kad kai jūs plaukiate, jis patikrintų jūsų galvos padėtį.

“TOLESNIS” PLAUKIMAS.
Kiekvienu rankos mostu stenkitės pasiekti kaskart vis toliau. Ilgesnis “kablys” leis kūnui slysti lengviau. Tegu rankos darbuojasi kuo mažiau atmetant į šonus, tuomet bus mažesnė pasipriešinimo jėga vandeniui.

YRIŲ SKAIČIAUS MAŽINIMAS.
Plaukdami vienodus atstumus skaičiuokite yrius. Stenkitės, kad jų būtų vis mažiau. Jei treniruositės pagal nurodymus – tai pavyks.

TRENIRUOTĖ PRADEDANČIAJAM

45 min. treniruotė turi būti paskirta vien technikai. Nesirūpinkite plaukimo greičiu ar nuplauktu atstumu. Kiekvienam pratimui skirkite po 6-8 minutes.

1. (Apšilimas) 200 m “tyliojo” plaukimo: į vieną pusę laisvu stiliumi, į kitą – nugara.

2. 10 min. plaukiokite 25 m atstumą “nuožulniuoju” plaukimu, darydami 10-15 sek. pertraukėles.

3. Vis dar sutelkę dėmesį į “nuožulnųjį” plaukimą, plaukiokite po 50 m, darydami 20 – 30 sek. pertraukėles. Suskaičiuokite, kiek yrių prireikė nuplaukti pirmiems 50 m, stenkitės, kad šis skaičius nepadidėtų. Leistina 2 yrių paklaida.

4. 10 min. plaukiokite 25 m distancijas “tolesniuoju” plaukimu, darydami 10-15 sek. pertraukėles.

5. Pakartokite tai, kas pasakyta 3 nurodyme, sujunkite su “tolesnio“ plaukimo technika. Palyginkite dabartinį yrių skaičių su apskaičiuotu trečiajame nurodyme.

TOBULĖJANČIO PLAUKIKO TRENIRUOTĖ

Ši treniruotė skirta geriems plaukikams. Jos metu nuplaukiama maždaug 2000 m, svarbu tiek technika, tiek greitis. Treniruotė turėtų užtrukti valandą ar trumpiau.

1. (Apšilimas) Nuplaukite 300 m: į vieną pusę laisvu stiliumi, į kitą – ant nugaros. Skaičiuokite kiekvieno nuplaukto atstumo yrių skaičių, stenkitės išlaikyti jį pastovų.

2. Nuplaukite 8 kartus po 50 m, pailsėdami po 20-30 sek. Kiekvieną kartą stenkitės nuplaukti vienu yriu mažiau. Paskutinį kartą turi būti trim yriais mažiau.

3. Nuplaukite 4 kartus “tyliuoju” plaukimu po 100 m, pailsėdami po 30-40 sek.

4. Nuplaukite 8 kartus po 50 m, pailsėdami po 20-30 sek. Nelyginį kartą plaukite “tolesnio” plaukimo technika, o lyginį matuokite laiką, stenkitės plaukti vis greičiau.

5. Nuplaukite 10 kartų po 25 m, pailsėdami po 10-15 sek. Nelyginį kartą plaukite “nuožulniojo” plaukimo technika, o lyginį plaukite šiek tiek greičiau ir skaičiuokite yrius.

6. (Atvėskite) Nuplaukite 300 m kaitaliodami laisvą stilių su brasu. Plaukdami laisvą stilių derinkite su “tyliuoju” plaukimu, o plaukdami brasu skaičiuokite yrių skaičių.

VIDEO PAMOKOS

PLAUKIMAS KRAULIU
PLAUKIMAS DELFINU
PLAUKIMAS NUGARA
PLAUKIMAS KRUTINE

 

 

Lietuvos taurė 2011

Jau devynioliktą kartą rengiamas Lietuvos taurės (bėgte) varžybas tradiciškai papildo Lietuvos OSKD (orientavimosi sportas kalnų dviračiais) taurės etapai. Jei neklystu, tai Green Team pirmoji pažintis su OSKD  buvo kaip tik Lietuvos taurėje  2010.  Šiais metais Lietuvos Taurei parinktos ypač įdomios vietovės – Akmeniškių-Katutiškių miškas bei  Lavoriškių ir Pukštėnų miškai Vilniaus apylinkėse.  Nežinau kodėl pasirinkau OSKD :) bet tikrai nesigailėjau, miškas buvo labai gražūs. Visus KP buvo galima apvažiuoti gerai ir greitai pravažiuojamais keliais (100-75 proc),  tik jau patys KP nuo pagrindinio kelio  „įkišti“ giliau į mišką, ant sunkiau pravažiuojamų keliukų ir proskinų.

Pirmą dieną buvo ilgoji trasa, mano grupei 13.2 km ir 15 KP.  Trasą įveikiau per 2:33 ir viso pravažaivau 22 km. Praktiškai gavosi kaip maratonas :) . Bet nepaisant to, kad per tiek laiko spėjau sušalti (miške temparatūra siekė gal kokius 3-4 laipsnius) ir truputį buvau pasiklydusi, likau patenkinta ir trasa ir rezultatu.

Antrą dieną trasa dvigubai trumpesnė – 7.6 km ir 10 KP.   Ir visai neblogai sekėsi:)

Pirmos dienos žemėlapis

 

 

 

 

 

 

 

 

Antros dienos žemėlapis

Azimuto sezono pabaiga

Jau daug metų iš eilės OSK Sakas rengia orientavimosi sporto varžybas Azimutas. Varžybos vyksta kiekvienų metų balandžio,  gegužės ir rugsėjo mėnesių trečiadieniais Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje. Azimutas puiki vieta pradedančiajam orientacininkui (tokiam kaip aš :) ). Taigi čia ir prasidėjo mano naujo sporto karjera (orientacinis bėgte :) ). Tiesa prieš tai buvau bandžiusi orientacinį su dviračiu, bet ten viskas paprasčiau, visada takeliais ir visi punktai privažiuojami ant kelio stovi.  Pirmos pavasario treniruotės buvo keblokos, bet po to pradėjo gan neblogai sektis. Kalneliai, duobutės, nosys ir kiti žemėlapio reljefai  tapo nebe tokie svetimi. Pradedi matyti, kur verta sukilti į kalną, o kur geriau apibėgti kalną. Na žodžiu mokytis yra ko….  Galiausiai po visų sąžiningai prabėgtų azimutų  užėmiau savo grupėje garbingą I vietą.  Galiu pasakyti, kad įdomus sportas tas orientacinis, tikiuosi kitais metais prisijungs ir daugiau komandos narių :)

Ruduo Karpatuose

Karpatai – įspūdingas kalnų grožis, stulbinantys gamtos objektai, mineralinių vandenų šaltiniai, jaunas Karpatų vynas(kurio neteko ragauti),avių pieno sūriai, gardūs nacionaliniai patiekalai, pigios kainos. O svarbiausia daug smagaus ir ekstremalaus veiksmo, daro šią kelionę nepaprastai patrauklią ir įdomią.

2011 metų rudenį, teko ir man šios kelionės įspūdžių paragauti, kuriais bandysiu pasidalinti šiame straipsnyje.

Kelionės tikslas, pasiekti vakarų Ukrainos regioną – Užkarpatę. Ši sritis pasižymi giliomis nepriklausomybės ir nacionalinėmis įdėjomis (čia ne aš sugalvojau), kraštas visuomet buvo daugiau linkęs į vakarus.
Užkarpatėje gyvena vietinė tauta guculai ir nepakartojamas jų svetingumas ir nuoširdumas padarė šia kelionę dar įdomesnę.

Kelionės bazinė-strateginė vieta СПРАВЖНЯ КАЗКА , aplink kurią daugybė gražių ir įdomių vietovių, skanus maistas ir tikrai didelės porcijos, ypač vakarienės, nenuvildavo nei vieno. Gali bėda ištikti, kurie alergiški katėms, tuo metu jų buvo virš 30 ir jos visur, bazėje… Bet straipsnis, ne apie jas.

Iš Šiaulių išvykome penktadienio ankstų rytą, o grįžome sekančio sekmadienio pavakarėje.

Automobiliu važiavome per Lenkiją, kad nereikėtų vizų. Pakeliui apžiūrėjome istorinį lenkų miestą Liubliną, likome jame nakvynės.
Ryte patraukėme link Lenkijos/Ukrainos sienos. Ten mūsų laukė 3 valandų priverstinis poilsis, nes buvo išsirikiavusi nemaža automobilių virtinė.

Nuvykus į Ukrainą, Algis (puikioji navigacija) priverstinai nuvežė mus aplankyti Lvovo, puikiai grįstomis akmeninėmis gatvėmis dardėjome gerą pusvalandį, o Algis klausėsi „komplimentų“ skirtų už puikų nuvažiavimą šalin…
Peizažas pradėjo keistis, ir širdis ir begalinis noras pasiekti kelionės tikslą, jautė artėjančius kalnus.

СПРАВЖНЯ КАЗКА pridardėjome jau sutemus, nes puikusis Algis nusprendė išbandyti puikiąją Toyota ir pasuko, pašonėje palikdamas nuostabų greitkelį, serpantinų su asfalto likučiais link. Galvojau nebeužkilsim… vėliau …. nebenusileisim.

Pagaliau lauktieji kalnai ir užpakalis įsispaudęs į dviračio balnelį. Sėdžiu ant dviračio ir iš bazės judame kažkur… Deja, jausmas lieka tas pats … nebeužkilsiu … nebenusileisiu…

Gera žinoti, kad greta pedalus suka tokie pat bepročiai, kaip ir pats.

Per daug sudėtinga butų aprašyti visus kelionės vaizdus ir įsūdžius, tuolab reikia atidirbti praleistą laiką ten :) Todėl,belieka pasukti greičiausiu keliu ir sudėti nuorodas į super foto albumus iš kelionės dalyvių archyvų. (o gal niūriais žiemos vakarais, atsiras ir tęsinys…)

https://picasaweb.google.com/110742065598124895093/Karpatai?authuser=0&authkey=Gv1sRgCMe0wMXKh5fvhAE&feat=directlink#

https://picasaweb.google.com/admode/AuksinisMTBRuduoKarpatuose# 

Maršrutai

Žiūrėti Karpatai 1 diena didesniame žemėlapyje

Sezono pabaiga.

Įvyko paskutinės šio sezono MTB dviračių varžybos „Žemaitijos taurė“ mūsų gimtojoje trąsoje Bubiuose, žinant visus kalnelius, balas, posūkius. Buvo tikrai didelė šventė ne tik man, bet ir visai mūsų negausiai „Green team“ komandai: Giedriui, Mariui ir man. Gal tai ir nieko neįprasto, juk priešaky dar laukia  daug sezonų, bet du dalykai neliko mano nepastebėti. Pirma: keistas mano startinis  numeris „66“ (už ką ačiū Giedrei iš komandos „NErimti“), ir Mariaus noras mane nugalėti (žinoma,  solidesniu startiniu numeriu „55“). Prisivalgęs antibiotikų (o gal sumaišė pavadinimą su anabolikais) ir jau ketvirtame kilometre kilęs į kovą su varžovais,  nuo „pirmo prakaito kalno“ “ Green team“ komandos lyderis pradejo į kalną lenkti ne tik priešus, bet ir savo komandos draugus. Alsavau jam į nugarą pirmus 17,5 km, iveikiau bebrus ir artėjant prie Bijotės šaknų, supratau, kad šiandien Mariaus diena ir savo lyderio pozicijos jis tikrai niekam neužleis. Taip ir atsitiko. Bendroje mūsų komandos įskaitoje po finišo  likau antras, Giedrius – trečias. Linksma nebuvo, bet žinuojau kas manęs laukia mašinos bagažinėje… Tai vis dar šaltas „Heineken“ (taip pat žalias) alus. Galėčiau čia ir baigti pasakoti savo trumpus įspūdžius iš trąsos, bet paskutinis Mariaus elgesys privertė mane patikėti antibiotikų poveikiu mūsų kolegai. Alaus Marius atsisakė! Ką daro sportas su žmonėmis!!!  Čia jau kita tema…