Archive for gegužės, 2012

Rygos maratonas

Na ka , pirmosios šių metų varžybos jau įvyko. Kaip ir ketinau, 05.20 bėgau puse Rygos maratono. Metas pasidalinti įspūdžiais.

Nors ir buvo nemažai sumaišties ir abejonių, kada važiuoti į Rygą: ryte ar vakare, vis tik nugalėjo sveikas protas ir Rygon patraukėme jau iš vakaro. Likus kelioms dienoms iki maratono, centre, visai netoli starto vietos, susiradome hostelį, rezervavome kambarį ir sulaukę šeštadienio, Andrius, Jūratė, Akvilė ir aš patraukėme Rygos link. Sustoję tradiciniam kavos pasipildymui Joniškio Statoile, randame šurmuliuojantį Zai Zai ekipažą. Kartu draugiškai atlinguojame iki Rygos ir iškart važiuojame į Radisson Blue viešbutį pasiimt starto paketų. Expo centre draugiškas šurmulys.Kas matuojasi Adidas rūbą, kas tikrinasi numerius, kas valgo makaronus. Susirinkę visų numerius, ir mes paragaujame Dobeles makaronų. Makaronai visai nieko, bet jei nors kiek būtų buvę šilti – jiems nebūtų buvę lygių:) Pasistiprinę važiuojam ieškoti nakvynės vietos. Apsukę 3 garbės ratus aplink centrą, šiaip taip randame kur prisiparkuoti netoli hostelio. Hostelis visai nieko – lovos yra, dušas yra, McDonalds pirmame aukšte yra – ko dar gali reikėti :) Pasidedame daiktus, lengvai užkandame ir einame apžiūrėti Rygos. Rygoje muziejų naktis vyko pilnu pajėgumu. Visur minios žmonių, kilometrinės, rodos visai nejudančios eilės prie muziejų. Pasivaikščiojame, susitinkame su Aurimu, priparkuojame Andrių žiūrėti futbolą ir traukiame ilsėtis, vis tik ryt reikės jėgų. Gyvenimas virš McDonalds turi savų privalumų – galime pasimėgauti skaniais ledais prieš eidami miegoti.

Sekmadienis. Rytas 6:00. Dar norisi miego, bet jau reikia keltis, taisytis pusryčius, kad spėčiau juos suvirškinti iki starto. Virtuvėje jau yra pusryčiaujančių žmonių, todėl vienišas nesijaučiu. Išsiverdu ir suvalgau angliavandenį košę, pasitaisau kavos ir einu žadinti kambariokų. Visi nepatenkinti, kad per anksti verčiu iš lovų, būnu du kartus pasiunčiamas kažkur 😉 Nepaisant to, visi pradeda bruzdėti ir judintis. Jiems tai ką, iš mūsų keturių tik man vienam reikės 8:30 stoti prie starto linijos. Andrius nestartuoja dėl ligos, o merginų startas dar tik už kelių valandų. Todėl jie visai nesupranta, ko čia aš taip anksti pradėjau bruzdėti :) Ateina Donatas, prisisegam numerius, pasiimam būtiniausius daiktus ir dviese patraukiame į starto vietą, kur mūsų jau laukia Egidijus su Tautvydu. Laiko iki starto – nedaug. Sveikinamės, ruošiamės startui. Nusprendžiu dar nubėgti į tualetą, kad nereiktų papildomo balasto nešti ir suprantu, jog reikėjo apie tai pagalvoti anksčiau. Eilė gal 20 žmonių. Stoviu, matau laikrodį, skaičiuojantį paskutines minutes, paskui sekundes, bet spėju į gardą atbėgti likus 10 sekundžių. Iš boksų startuoti nereikėjo :)

Trīs, divi, viens, sāciet taip nuskambėjo startas. Minia pradeda bruzdėti, judėti po truputį ir, neprabėgus nei dviems minutėms, kertu starto atžymą. Bėgti pradedu lengvai, žmonių daug, kelią reikia rinktis, beveik ištisinis kamštis. Skubėti nėra kur – prieš akis dar 21 km. Po kelių minučių minia šiek tiek išsiskirsto.Bėgti tampa laisviau, nors atsipalaiduoti negalima, nes turi nuolat kažką lenkti arba kažkas lenkia tave. Neužilgo pribėgu pirmą vandens punktą, kuris turėtų būti trečiame kilometre. Pasiimu vandens ir susizgrimbu, kad Endomondo man nieko nepasakoja į ausį. Visiškai nesiorientuoju, nei kokiu greičiu bėgu, nei kokį atstumą jau nubėgau. Bandau orientuotis pagal pace makerius su balionėliais. Aplenkiu balionėlius su laiku 2:15 pusei maratono ir bandau susirasti 2 valandų žalią balionėlį. Bėgame per senamiestį. Pagal galimybes stengiuosi pasigrožėti aplinkiniais vaizdais: pastatais, skulptūromis ir kitais dalykais, kuriais garsėja Ryga. Ant tilto susimojuojame su palaikymo komanda, prasilenkiame su jau apsisukusiu ir bėgančiu priešais Aurimu. Nors ir dairiausi, bet Egidijaus ir Donato nepamačiau. Ant tilto apsisukame, vėl vanduo. Truputį toliau – pora berniukų ~ 12-14 metų būgnais kala neblogą ritmą. Bėgu greičiu, kuris man atrodo patogus. Stebiu pulsą. Rodos viskas tvarkoje, tik neturiu nei menkiausio supratimo, kokiu greičiu bėgu :) Maždaug 8 km smegenys pradeda veikti teisingai ir sugalvoju, kaip pasimatuoti greitį. Susirandu kilometro atžymą, nuspaudžiu ant laikrodžio LAP mygtuką ir tą patį padarau po kilometro. Matau, kad atkarpą, t.y. kilometrą įveikiau per 5:39. Ne stebuklas, bet maždaug taip ir reikia. Tą patį stengiuosi daryti kiekviename kilometre. Dabar jau turiu kaip pasimatuoti greitį :) Prabėgus 9 km įkalu geliuką, atsigeriu vandens ir truputį padidinu tempą. Stengiuosi nepraleisti maitinimo punktų ir nuosekliai gerti vandenį. Ne po daug, kad nebūtų sunku bėgti, bet pakankamai, kad tokią karštą dieną nekiltų problemų. Ant tilto, netoli apsisukimo, pamatau savo medžiojamus 2:00:00 balionėlius :) Suprantu, kad teks pasispausti, norint tilpti į užsibėžtą laiką. Didinų greitį iki 5:09 min/km. Pulsas kyla aukštyn, komfortiškas bėgimas baigiasi. Prasideda sunkioji dalis. Už dviejų km pasiveju balionėlius, bet iškyla kita problema -paskutiniuose dviejuose punktuose nebelieka vandens, todėl tenka pasitenkinti apelsino skiltele. Vandens trūkumas pradeda jaustis, galvoje pradeda suktis mintys apie Egidijų. Pradedu įtarti – jis specialiai išgėrė visą vandenį, kad man mažiau liktų 😉 Nepaisant to, stengiuosi nemažinti tempo.Likus kilometrui iki finišo, stoju prie vandens. Iš maišelio išsipakuoju stiklinę, susirandu vandens, atsigeriu ir sukaupęs paskutines jėgas varau į finišą. Keletas metrų priešais – žali balionėliai su mano laiku, finišo laikrodis dar nerodo 2:00:00. Spėju pačiu laiku – finišas 1:59:14. Čipo laikas – 1:57:11. Užsibrėžtas tikslas įgyvendintas – puse maratono įveikiau trumpiau, nei per dvi valandas. Lengva nebuvo, bet neįmanoma irgi ne. Dabar svarbu neatsipalaiduoti ir toliau ruoštis Vilniaus maratonui, kur reikės bėgti dvigubai ilgesnį atstumą.

Po finišo susitinkame su kolegomis, dalinamės įspūdžiais ir, palikę Jūratę ruoštis 10 km startui, einame praustis. Nusiprausę grįžtame į veiksmo vietą, kur startui ruošiasi Akvilė ir Tautvydas, o Jūratė turėtų būti befinišuojanti. Sulaukę visų finišo, einame atstatyti jėgas makaronais ir alaus bokalu :) Pakuojamės daiktus. Prieš kelionę – dar po McDonalds ledų porciją. Tyli ir rami kelionė namo.

 

„Маевка“ arba gegužės 1 plaukimas