Archive for gegužės, 2012

Rygos maratonas

Na ka , pirmosios šių metų varžybos jau įvyko. Kaip ir ketinau, 05.20 bėgau puse Rygos maratono. Metas pasidalinti įspūdžiais.

Nors ir buvo nemažai sumaišties ir abejonių, kada važiuoti į Rygą: ryte ar vakare, vis tik nugalėjo sveikas protas ir Rygon patraukėme jau iš vakaro. Likus kelioms dienoms iki maratono, centre, visai netoli starto vietos, susiradome hostelį, rezervavome kambarį ir sulaukę šeštadienio, Andrius, Jūratė, Akvilė ir aš patraukėme Rygos link. Sustoję tradiciniam kavos pasipildymui Joniškio Statoile, randame šurmuliuojantį Zai Zai ekipažą. Kartu draugiškai atlinguojame iki Rygos ir iškart važiuojame į Radisson Blue viešbutį pasiimt starto paketų. Expo centre draugiškas šurmulys.Kas matuojasi Adidas rūbą, kas tikrinasi numerius, kas valgo makaronus. Susirinkę visų numerius, ir mes paragaujame Dobeles makaronų. Makaronai visai nieko, bet jei nors kiek būtų buvę šilti – jiems nebūtų buvę lygių:) Pasistiprinę važiuojam ieškoti nakvynės vietos. Apsukę 3 garbės ratus aplink centrą, šiaip taip randame kur prisiparkuoti netoli hostelio. Hostelis visai nieko – lovos yra, dušas yra, McDonalds pirmame aukšte yra – ko dar gali reikėti :) Pasidedame daiktus, lengvai užkandame ir einame apžiūrėti Rygos. Rygoje muziejų naktis vyko pilnu pajėgumu. Visur minios žmonių, kilometrinės, rodos visai nejudančios eilės prie muziejų. Pasivaikščiojame, susitinkame su Aurimu, priparkuojame Andrių žiūrėti futbolą ir traukiame ilsėtis, vis tik ryt reikės jėgų. Gyvenimas virš McDonalds turi savų privalumų – galime pasimėgauti skaniais ledais prieš eidami miegoti.

Sekmadienis. Rytas 6:00. Dar norisi miego, bet jau reikia keltis, taisytis pusryčius, kad spėčiau juos suvirškinti iki starto. Virtuvėje jau yra pusryčiaujančių žmonių, todėl vienišas nesijaučiu. Išsiverdu ir suvalgau angliavandenį košę, pasitaisau kavos ir einu žadinti kambariokų. Visi nepatenkinti, kad per anksti verčiu iš lovų, būnu du kartus pasiunčiamas kažkur 😉 Nepaisant to, visi pradeda bruzdėti ir judintis. Jiems tai ką, iš mūsų keturių tik man vienam reikės 8:30 stoti prie starto linijos. Andrius nestartuoja dėl ligos, o merginų startas dar tik už kelių valandų. Todėl jie visai nesupranta, ko čia aš taip anksti pradėjau bruzdėti :) Ateina Donatas, prisisegam numerius, pasiimam būtiniausius daiktus ir dviese patraukiame į starto vietą, kur mūsų jau laukia Egidijus su Tautvydu. Laiko iki starto – nedaug. Sveikinamės, ruošiamės startui. Nusprendžiu dar nubėgti į tualetą, kad nereiktų papildomo balasto nešti ir suprantu, jog reikėjo apie tai pagalvoti anksčiau. Eilė gal 20 žmonių. Stoviu, matau laikrodį, skaičiuojantį paskutines minutes, paskui sekundes, bet spėju į gardą atbėgti likus 10 sekundžių. Iš boksų startuoti nereikėjo :)

Trīs, divi, viens, sāciet taip nuskambėjo startas. Minia pradeda bruzdėti, judėti po truputį ir, neprabėgus nei dviems minutėms, kertu starto atžymą. Bėgti pradedu lengvai, žmonių daug, kelią reikia rinktis, beveik ištisinis kamštis. Skubėti nėra kur – prieš akis dar 21 km. Po kelių minučių minia šiek tiek išsiskirsto.Bėgti tampa laisviau, nors atsipalaiduoti negalima, nes turi nuolat kažką lenkti arba kažkas lenkia tave. Neužilgo pribėgu pirmą vandens punktą, kuris turėtų būti trečiame kilometre. Pasiimu vandens ir susizgrimbu, kad Endomondo man nieko nepasakoja į ausį. Visiškai nesiorientuoju, nei kokiu greičiu bėgu, nei kokį atstumą jau nubėgau. Bandau orientuotis pagal pace makerius su balionėliais. Aplenkiu balionėlius su laiku 2:15 pusei maratono ir bandau susirasti 2 valandų žalią balionėlį. Bėgame per senamiestį. Pagal galimybes stengiuosi pasigrožėti aplinkiniais vaizdais: pastatais, skulptūromis ir kitais dalykais, kuriais garsėja Ryga. Ant tilto susimojuojame su palaikymo komanda, prasilenkiame su jau apsisukusiu ir bėgančiu priešais Aurimu. Nors ir dairiausi, bet Egidijaus ir Donato nepamačiau. Ant tilto apsisukame, vėl vanduo. Truputį toliau – pora berniukų ~ 12-14 metų būgnais kala neblogą ritmą. Bėgu greičiu, kuris man atrodo patogus. Stebiu pulsą. Rodos viskas tvarkoje, tik neturiu nei menkiausio supratimo, kokiu greičiu bėgu :) Maždaug 8 km smegenys pradeda veikti teisingai ir sugalvoju, kaip pasimatuoti greitį. Susirandu kilometro atžymą, nuspaudžiu ant laikrodžio LAP mygtuką ir tą patį padarau po kilometro. Matau, kad atkarpą, t.y. kilometrą įveikiau per 5:39. Ne stebuklas, bet maždaug taip ir reikia. Tą patį stengiuosi daryti kiekviename kilometre. Dabar jau turiu kaip pasimatuoti greitį :) Prabėgus 9 km įkalu geliuką, atsigeriu vandens ir truputį padidinu tempą. Stengiuosi nepraleisti maitinimo punktų ir nuosekliai gerti vandenį. Ne po daug, kad nebūtų sunku bėgti, bet pakankamai, kad tokią karštą dieną nekiltų problemų. Ant tilto, netoli apsisukimo, pamatau savo medžiojamus 2:00:00 balionėlius :) Suprantu, kad teks pasispausti, norint tilpti į užsibėžtą laiką. Didinų greitį iki 5:09 min/km. Pulsas kyla aukštyn, komfortiškas bėgimas baigiasi. Prasideda sunkioji dalis. Už dviejų km pasiveju balionėlius, bet iškyla kita problema -paskutiniuose dviejuose punktuose nebelieka vandens, todėl tenka pasitenkinti apelsino skiltele. Vandens trūkumas pradeda jaustis, galvoje pradeda suktis mintys apie Egidijų. Pradedu įtarti – jis specialiai išgėrė visą vandenį, kad man mažiau liktų 😉 Nepaisant to, stengiuosi nemažinti tempo.Likus kilometrui iki finišo, stoju prie vandens. Iš maišelio išsipakuoju stiklinę, susirandu vandens, atsigeriu ir sukaupęs paskutines jėgas varau į finišą. Keletas metrų priešais – žali balionėliai su mano laiku, finišo laikrodis dar nerodo 2:00:00. Spėju pačiu laiku – finišas 1:59:14. Čipo laikas – 1:57:11. Užsibrėžtas tikslas įgyvendintas – puse maratono įveikiau trumpiau, nei per dvi valandas. Lengva nebuvo, bet neįmanoma irgi ne. Dabar svarbu neatsipalaiduoti ir toliau ruoštis Vilniaus maratonui, kur reikės bėgti dvigubai ilgesnį atstumą.

Po finišo susitinkame su kolegomis, dalinamės įspūdžiais ir, palikę Jūratę ruoštis 10 km startui, einame praustis. Nusiprausę grįžtame į veiksmo vietą, kur startui ruošiasi Akvilė ir Tautvydas, o Jūratė turėtų būti befinišuojanti. Sulaukę visų finišo, einame atstatyti jėgas makaronais ir alaus bokalu :) Pakuojamės daiktus. Prieš kelionę – dar po McDonalds ledų porciją. Tyli ir rami kelionė namo.

 

„Маевка“ arba gegužės 1 plaukimas

Nuo senų tarybinių laikų gegužės 1- oji buvo upių navigacijos sezono pradžia. Kas tik galėjo ir
turėjo noro – tai gegužės 1 – ąją dieną visada ištraukdavo savo baidarę iš garažo ar rūsio ir prie
artimos ar tolimesnės upės, vienai ar keletui dienų, su kompanija ar be – atidarydavo baidarių
sezoną.

2012 metų gegužės 1 diena. Įvykių chronologija.

9.30 Susitikimas Statoil degalinėje Pramonės gatvėje Šiauliuose
10.30 Atvykimas į Pabariukų kaimą pas Artūrą Kaminską
11.34 Baidarių nuleidimai į Kražantės upę
13.10 Burbaičių piliakalnis ir sotūs pietūs
16.40 Kražantė įteka į Dubysą, įdomaus maršruto pabaiga
18.00 Žygio pabaiga
19.40 Namai

Apie viską smulkiau: šeimomis ir dalinai „Green team“ komanda judame norėdami įveikti
Kražantės upę nuo Kukečių kaimo. Visai netoli Šiaulių, apie 37 km. Kai yra vandens, pasirodo,
mes turime puikią ir labai įdomią upę. Daug akmenų, siaura, srauni, puikūs vaizdai, geri, gražūs ir
patogūs krantai išlipti – tokia ta mūsų Kražantė. Vietiniai jau seniai svarsto kas į ką įteka: Kražantė
į Dubysą, ar Dubysa į Kražantę? Reikia pačiam viską pamatyti… Tik dabar galiu pasakyti drąsiai,
kad vistik Dubysa įteka į Kražantę. Kol nebuvo „Šiaulių jūros“, gal ir Dubysa buvo galinga upė, dar
Jekaterina Antroji norėjo ja leisti baržas iki Baltijos jūros. Buvo galinga upė. Gaila, bet dabar tai
paprastas, vieno žingsnio upelis… Bandau dabar įsivaizduoti plaukiant baržas su smėliu, anglimis
ir kitomis gėrybėmis pro Bubių bazę, atiduodant pagarbą Grantui… Manau, kad Grantas tikrai
būtų geriau įsirengęs uostą su prieplauka, tūrėtų šalia upės karčemą ir tik ką savo vaizduotėje
nusprendžiau pakeisti vardą Grantas į Kapitoną Morganą. Vis ta asociacija su viskiu…atsiprašau,
išslydo…nepamenu jo skonio …. Bet tai ištrauka iš mano gyvenimo .. iki AMBRAZŲ…

Grįžtu atgal prie upės. Du kartus kertame vandeniu MŪSŲ 62 trasą. Nors dar labai aukštas vandens
lygis, tačiau manau, kad, kertant upę, kelnės vargu ar liks sausos… Burbaičių piliakalnis palieka
labai gerą įspūdį. Sutvarkyta aplinka, visur šiukšlių dėžės, suoliukai. Čia nusprendžiame padaryti
sustojimą, išsikepti dešreles, pailsėti. Pavasario žaluma dar tik pradėta skleistis. Matomumas labai
geras ir nuo piliakalnio ir plaukiant upe. Sakoma dar po kelių savaičių, kada žydi ievos, Dubysos
krantai ypač nuostabūs ir nepakartojami. Ievų žydėjimą gerai pamenu plaukiant Virvytės upe prieš
15 metų.

Jau įplaukus į Dubysą, vanduo pasidaro ramus, srovė sulėtėja, pasidaro nuobodoka, nes reikia
tik irkluoti. Mūsų ramų irklavimą paįvairina sodybos. Paskutinė užtvanka ir… nusprogęs bebras.
Plaukiant Dubysa jaučiama civilizacija. Labai daug naujų sodybų. Kažkur netoliese dar vis vyksta
statybos, kitur jau laukia turistų, tačiau baidarių sezonas dar neprasidėjo, visos pavėsinės ir
stovyklos dar tuščios. Pamatome iškabą – Pabariukai jau su džiaugsmu, nes vaikams jau pabodo
plaukti. Dvyniai plaukė pirmą kartą ir atlaike plaukimą visu 100 procentu. Vienam buvo įdomūs
akmeniukai, kitai – rami upė. „Didysis pasidalinimas“ įvyko ir čia.

Paskutinis plaukimo akordas – maudynės. Nors dar vanduo ir nėra labai šiltas, bet ir nėra šaltas.
Dėl to dabar tiksliai žinau pirmo išsimaudymo šiemet datą. Be to, pirmą kartą buvo pademonstruota
Greenone vėliava. Pirmas krikštas…

Kam įdomu, įdedu baidarių nuomos puslapį www.pabariukai.lt. Asta, manau, mielai su Jumis
pabendraus ir pasiūlys daug maršrutų.

Žemaitijos taurė. Klaipėda. S-Sporto taurės 6 etapas.

Pavadinimas „Žemaitijos taurė“ skamba labai gražiai, bet aš ją vis dar vadinu „Grybų taure“.

Kažkada atsiradusios smagios mūsų, t.y. grybų varžybos, dabar tapo jau tarpmiestinėmis: Klaipėda. Telšiai, Šiauliai. Augame ( gal ir kitos šalys prisijungs?…), o gal ir ne, žiūrint  rezultatus.

 

Vieningai susirenkame maždaug 9 val ryte, sėdame į autobusiuką, ir 5 tikri „Green team“ nariai, du kandidatai, viso 7 sportinikai judame į Klaipėdą. Oras vasariškas, trumpa apranga ištraukta iš spintos, net pasiėmiau trumpikes (gal jūroje teks išsimaudyti). Starto vietą randame greitai, o ir pati kelionė buvo maloni ir greita. Gvidas puikus vairuotojas, o dar ir žinia  kad atgal nereikės sėdėti už vairo jau savaime nuteikia labai optimistiškai. Trąsa mums visiškai nežinoma, bet, prisiminus  2011 metus, nemanome, kad bus sunku ir šiemet. Tai ir buvo klaida.

 

Dar prieš startą, apšilimui, numyniau kokius 3 km į prekį, ir viskas man tapo aišku: trąsa sunki, pavojinga, techniška ir ilga. Starte išklausiau instrukcijų, sužinau, kad reikės minti 2 ratus, matau paskutinį kartą prieš startą savo komandos draugus ir išgirstu žodį „ Startas“. Pirmyn. Už 100 metrų jau pirmas „zavalas“, po pirmų 500 metrų jau visi judame vienas paskui kitą, aplenkti kažką tampa sudėtinga, o dar nelabai žinai  trąsą. Visi lipa per galvas, aš nusprendžiu būti ramus, ir kaip visada likti džentelmenu trąsoje. Už kokio 1 km nuo starto prasideda grupiniai kritimai ir judėti į priekį sunku. Smėlyne nusprendžiu nukristi ir aš. Visi tai visi, ką jau čia… Paskui nebus net apie ką pasigirti. Pamečiau gertuvę, bet ačiū mergaitei, kuri padave man gertuvę atgal. Tikrai nebūčiau baigęs trąsos be vandens. Pirmi kilometrai sunkūs, bet jau lengviau minti, atsirado tarpai tarp dviratininkų, galima pradėti po truputi lenkti. Sutinku Audrių, jis taip žvaliai mane aplenkė po starto, paminu jam už nugaros, pakalbinu.Užtenk čia tu kalbų, reikia lenkti. Audrius pažada mane pasivyti. Lauksiu. Vėl lengvai minu ir sutinku Raimondą iš S-Sporto komandos, bloga žinia man ateina iš jo lūpų, kad mes numynėm tik 7,5 km, o aš jau pradėjau svajoti apie pirmo rato pabaigą. Pakliūname į įdomią situaciją: prie privačių namų trąsa pasuka staigiai į kairę, mes kažkodėl lekiame tiesiai. Matau teisėją, rašantį mūsų numerius, suprantu kertame dalį trąsos. Ilgai nesvarsčiau, atvažiavau čia ne tam, kad kampus kirsti, ir gauti diskvalifikaciją, apsisukau atgal, ir įveikiau tą kilpą. Dabar rašant net malonu už savo poelgį. Likau lyg ir vienas , bet už nugaros atsirado naujas partneris-Lukas iš Klaipėdos. Jaunas vaikinukas, dviratininkas, beveik visą laiką iki pirmo rato pabaigos buvo šalia manęs. Pasikalbėjom, prajuokino jo nedrąsus spėjimas, kad galbūt mes dabar esame pirmi ir kažin  kokie bus prizai lyderiams. Nežinau Luko rezultato, bet linkiu jam tik pergalių. Mes vienas kitam tikrai padėjom. Ačiū Lukui.

 

Į antrą ratą išeinu visai vienas. Jau žinau trasą, turiu tikslą pasivyti saviškius. Lengviau minti vienam, čia tai faktas. Ritmas toks, kokį pats sau nustatai, niekas netrūkdo lipti į kalnus, važuoti per smėlį. Pasigaunu Laimį, būname kažkiek kartu, paskui pasigaunu visą koloną dviratininkų, kur matau Marių, Gvidą, Antaną, Mantą. Atsiranda dar paildomai jėgų. Lenkiant Marių dar užmetu jam, kad jis turėjo mano supratimu būti toliau. Iš kolonas niekas net nebando man kabintis ant rato. Vėl kuris laikas vienas, pasigaunu dar viena grandinę iš 3 dviratininkų, „sėdu ant rato“. Bet, lipant į kalną, nubyra grandinė,  lieku tik su Albinu iš Plungės. Iki finišo tik kokie 2 km, smagūs kalniukai, kurjoziškas Albino kritimas ant smėlio pakelia nuotaika, kaip sakant, visos priemonės geros, norint aplenkti varžovą,  paskutiniai posūkiai, ir jau pro krūmus matau vasaros estradą. Finišas galėjo būti ir ramesnis, bet Albinas neleido prarasti budrumo. Sprintas  buvo įspūdingas, ir tik puse rato neleidau aplenkti savęs. Draugiškai paspaudėm vienas kitam rankas po finišo.

 

Išvados:

Trąsa buvo tikrai nelengva ir labai jautėsi treniruočių trukūmas, tiksliau km trukūmas. Lyderiams praloštas beveik pusvalandis, nieko tokio, tiesiog jie skuba gyventi. Aplenkti pagrindiniai mano konkurentai: Marius, Gvidas, Antanas. Nesugebėjau pasivyti Aurimo. Mūsų komandos narį Egidijų jau aplenkiau vien tik todėl, kad nuvažiavau į varžybas. Malonu vėl buvo trąsoje pamatyti Audrių. Jam tikrai buvo sunku. Dviratis atlaikė pirmus išbandymus puikiai. Jaučiau maisto trukūmą trąsoje, reikėjo pasiimti geliuką, ir daugiau gėrimo. Vandens trukūmus jau grįžtant namo teko atstatyti alumi. Gyvenimas vėl tapo spalvingesnis, kalbų tik padaugėjo, varžybų grafikas sudėliotas toli į priekį…

 

Linkiu ir sau ir kitiems gerų rezultatų. Va………….