Na ką, atėjo laikas ir man apžvelgti praėjusį sezoną – svarbiausios varžybos jau praeity, o slidinėjimo sezonas dar neprasidėjo.

Sezono pradžioje buvo išsikeltas tikslas – ženkliai pagerinti fizinę formą. Kad tikslas būtu labiau apčiuopiamas ir būtų koks nors atskaitos taškas – buvo pasirinktas komandos draugas Andrius, kaip taikinys kurį reikia įveikti Taikinys pasirinktas neatsitiktinai – finišo laikas toje pačioje trąsoje skirdavosi ~ 10 – 20 min mano nenaudai. Kita vertus finišo laikas nestebuklingas abiejų, kas leidžia daryti prielaidą, kad varžovas įveikiamas nors ir nelengvai. Kad gyvenimas neatrodytų per lengvas, varžovas taip pat stengėsi gerinti formą bei nepasiduoti. Na bet apie viską iš eilės.

Sezono pradžia. Adventure race aplink Rėkyvą. Debiutas su nauju dviračiu. Kadangi dar nebuvo pilnai sugijęs petys po praėjusių metų traumos pasirinkau lydėti komandos draugę draugą Finišavom sėkmingai, nors ir lėtai Dviratis išbanymus atlaikė, pirmoji pažintis su nauja technika pavyko.

Multisporto varžybos. Pareikalavo pakankamai daug ištvermės ir valios pastangų, na, o kiaura padanga atėmė bet kokį norą važiuoti iki galo. Teko pasitenkinti kukliu DNF įrašų prie rezultatų

Žemaitijos taurė. I etapas . Girtis nėra kuo, trasa nuobodoka. Kažką aplenkiau, kažkas aplenkė mane. Pliusai gerai praleistas laikas Palangoje, bei neblogas pasisėdėjimas su Andriaus šeimyna vakare po varžybų.

Lietuvos dviračių maratonų taurė. I etapas. Druskininkai. Su Aurimu nusprendėm, kad jei jau treniruojamės ir vadiname save mėgėjais, tai nėra čia ko išsikalinėti ir reikia važiuoti pilą trasą t.y. 2 ratus. Na pasakyta padaryta. Pirmame rate pasitaupius jėgas išvažiavau į antrą ratą. Lengva nebuvo, bet atradau, kad važiuoti du ratus žymiai įdomiau – kitaip skirstai jėgas, maitinimą. Gali pasiplanuoti kaip įveiksi tam tikras atkarpas. Be visų varžybinių džiaugsmų nugalėjus save, prisidėjo ir puikiai praleistas savaitgalis su šeima Druskininkuose.

Šiaulių daugiadienės. Nežinau kodėl, bet visiems kelia šypsena kai pasakai, kad dalyvausi daugiadienėse Jei rimtai – teko vykdyti užsibrėžtus tikslus – važiuoti pilną trasą. Daugiausia nerimo kėlė prologas, o tiksliau nusileidimas nuo bubkalnio. Kitos dvi dienos baisios neatrodė – kilometrų daug, bet jų įveikimas tik laiko klausimas Nusprendžiau, kad sveikata brangiausias turtas ir nėr ko gauti traumą sezono vidury – nulipau puse kalno pėsčias, o visą kitą pravažiavau kitos dvi dienos ne tik atėmė daug jėgų, bet ir suteikė nemažai džiaugsmo, nes oras buvo puikus, sirgaliai palaikė, technika negedo, sveikatos irgi buvo.

Molėtai po savaitės. Maratonų taurė. II etapas. Labiau poilsinė kelionė su tikslu finišuot, pagal galimybes kuo geriau. Daug tarkos, daug pievų ir laukų. Kažkas visai taikliai praminė trasą – ganyklų ralis. Nors šiaip savaitgalis gavosi visai pavykes. Gamta nebloga, kompanija gera, vakaronė prieš varžybas prie lauzo, gitaros ir alaus arbatos visai nebloga.

Triatlonas. Visai įdomios varžybos. Iš šalies viskas atrodo daug paprasčiau. Norėtusi sudalyvauti rimčiau, bet tam reikia rimčiau ir ruoštis. Gal kitais metais

Žemaitijos taurė II. Telšiai. Andrius pravažiavęs trasą prieš kelias dienas informavo – trasa nesunki, truputi klaidi, bet nieko rimto. Dar iš vakaro pradėjęs lytį lietus viska pakeitė iš esmės Kai kurios trasos vietos tapo ypatingai sunkiai pravažiuojamos, kas suteikė varžyboms ypatingo žavesio. Labai patiko. Galėtu tokia pliurza pasitaikyti ir dažniau. Jei neskaičiuoti puses dalyvių pasiklydimo (nugrybavimas ~ 5 km) tai rezultatai irgi gal būtų visai neblogi

Anykščiai. Maratonų taurė. III etapas. Labiausiai pasijuto treniruočių su dviračiu trūkumas. Kadangi kelios savaitės iki varžybų daugiau bėgiojau nei važiavau, tai puikiai pasijuto antrame rate. Atrodo lyg ir galėtum dar važiuoti, o kojos nesuka ir viskas Oras kaip visada pasitaikė geras, pagrindinį konkurentą aplenkiau, nors jis teisinos, kad jam balti arkliai pastojo kelią;) Kaip ten buvo iš tiesų težino tik jis ir arkliai.

Žemaitijos taurė. III etapas. Bubiai. Paskutinės rimtesnės sezono varžybos. Nėra kur trauktis, reikia sudėlioti taškus. Dabar arba niekada. Kito šanso nebus. Oras geras. Trasa pažystama mintinai. Stovime prie starto linijos petys į petį. Keli linksmi juokeliai. Svajūno palinkėjimas. STARTAS. Startuojame draugiškai, kaip visada paleidžiame į priekį nekantrų jaunimą, vis tiek daugumą jų aplenksim per pirmus 10 km Po pirmo nedidelio kalniuko šiek tiek apsiskirsčius miniai su Andrium pradedame judėti į priekį, aplenkdami, tai čia du, tai ten tris. Pasiekus Pirmo Prakaito Kalną pradedame lenkti per daug į priekį pabėgusį, optimistiškai nusiteikusį, jaunimą. Čia pat ir nusukimas nuo asfalto, dabar reikia aplenkti kuo daugiau, nes paskui ~ 2 km nebus kur ir teks judėti kamštyje. Pagaliau lendame į mišką. Čia man pavyksta atitrūkti nuo Andriaus per kelis dviratininkus. Ir nors į nugarą ismeigtą žvilgsnį jaučiu beveik visą trasą, vis tik pavyksta nesileisti aplenkiamam ir finišuoti beveik dviem minutėm anksčiau.

Taigi sezono apibendrinimai:

• Forma pagerinta
• Pabūta gamtoje
• Pakeliauta su šeima po Lietuvą dalyvaujant varžybose
• Varžovas iveiktas
• Atrasta naujų sporto šakų

Dabar beliko sudalyvauti rogaininge – tradiciniame sezono užbaigimo žygyje. Ir pradėti plaukimo bei slidinėjimo sezoną.

Taip pat ačiū visiems kurie prisidėjo, kad sezonas būtų puikus:

• Šeimynai už palaikimą
• Andriui už garbingą kova ir pastangas, kad ji nebūtų lengva
• Jūratei už kotletukus kuriuos ji įdėdavo Andriui, o jis draugiškai pasidalindavo su visais
• Komadai už kompaniją varžybose ir jų belaukiant
• Svajūnui ir jo komandai už tai, kad turime kur varžytis
• Tomui už dviratį

Na ką laukiam sekančio sezono

One Response to “2011 sezono apžvalga”