Nuo senų tarybinių laikų gegužės 1- oji buvo upių navigacijos sezono pradžia. Kas tik galėjo ir
turėjo noro – tai gegužės 1 – ąją dieną visada ištraukdavo savo baidarę iš garažo ar rūsio ir prie
artimos ar tolimesnės upės, vienai ar keletui dienų, su kompanija ar be – atidarydavo baidarių
sezoną.

2012 metų gegužės 1 diena. Įvykių chronologija.

9.30 Susitikimas Statoil degalinėje Pramonės gatvėje Šiauliuose
10.30 Atvykimas į Pabariukų kaimą pas Artūrą Kaminską
11.34 Baidarių nuleidimai į Kražantės upę
13.10 Burbaičių piliakalnis ir sotūs pietūs
16.40 Kražantė įteka į Dubysą, įdomaus maršruto pabaiga
18.00 Žygio pabaiga
19.40 Namai

Apie viską smulkiau: šeimomis ir dalinai „Green team“ komanda judame norėdami įveikti
Kražantės upę nuo Kukečių kaimo. Visai netoli Šiaulių, apie 37 km. Kai yra vandens, pasirodo,
mes turime puikią ir labai įdomią upę. Daug akmenų, siaura, srauni, puikūs vaizdai, geri, gražūs ir
patogūs krantai išlipti – tokia ta mūsų Kražantė. Vietiniai jau seniai svarsto kas į ką įteka: Kražantė
į Dubysą, ar Dubysa į Kražantę? Reikia pačiam viską pamatyti… Tik dabar galiu pasakyti drąsiai,
kad vistik Dubysa įteka į Kražantę. Kol nebuvo „Šiaulių jūros“, gal ir Dubysa buvo galinga upė, dar
Jekaterina Antroji norėjo ja leisti baržas iki Baltijos jūros. Buvo galinga upė. Gaila, bet dabar tai
paprastas, vieno žingsnio upelis… Bandau dabar įsivaizduoti plaukiant baržas su smėliu, anglimis
ir kitomis gėrybėmis pro Bubių bazę, atiduodant pagarbą Grantui… Manau, kad Grantas tikrai
būtų geriau įsirengęs uostą su prieplauka, tūrėtų šalia upės karčemą ir tik ką savo vaizduotėje
nusprendžiau pakeisti vardą Grantas į Kapitoną Morganą. Vis ta asociacija su viskiu…atsiprašau,
išslydo…nepamenu jo skonio …. Bet tai ištrauka iš mano gyvenimo .. iki AMBRAZŲ…

Grįžtu atgal prie upės. Du kartus kertame vandeniu MŪSŲ 62 trasą. Nors dar labai aukštas vandens
lygis, tačiau manau, kad, kertant upę, kelnės vargu ar liks sausos… Burbaičių piliakalnis palieka
labai gerą įspūdį. Sutvarkyta aplinka, visur šiukšlių dėžės, suoliukai. Čia nusprendžiame padaryti
sustojimą, išsikepti dešreles, pailsėti. Pavasario žaluma dar tik pradėta skleistis. Matomumas labai
geras ir nuo piliakalnio ir plaukiant upe. Sakoma dar po kelių savaičių, kada žydi ievos, Dubysos
krantai ypač nuostabūs ir nepakartojami. Ievų žydėjimą gerai pamenu plaukiant Virvytės upe prieš
15 metų.

Jau įplaukus į Dubysą, vanduo pasidaro ramus, srovė sulėtėja, pasidaro nuobodoka, nes reikia
tik irkluoti. Mūsų ramų irklavimą paįvairina sodybos. Paskutinė užtvanka ir… nusprogęs bebras.
Plaukiant Dubysa jaučiama civilizacija. Labai daug naujų sodybų. Kažkur netoliese dar vis vyksta
statybos, kitur jau laukia turistų, tačiau baidarių sezonas dar neprasidėjo, visos pavėsinės ir
stovyklos dar tuščios. Pamatome iškabą – Pabariukai jau su džiaugsmu, nes vaikams jau pabodo
plaukti. Dvyniai plaukė pirmą kartą ir atlaike plaukimą visu 100 procentu. Vienam buvo įdomūs
akmeniukai, kitai – rami upė. „Didysis pasidalinimas“ įvyko ir čia.

Paskutinis plaukimo akordas – maudynės. Nors dar vanduo ir nėra labai šiltas, bet ir nėra šaltas.
Dėl to dabar tiksliai žinau pirmo išsimaudymo šiemet datą. Be to, pirmą kartą buvo pademonstruota
Greenone vėliava. Pirmas krikštas…

Kam įdomu, įdedu baidarių nuomos puslapį www.pabariukai.lt. Asta, manau, mielai su Jumis
pabendraus ir pasiūlys daug maršrutų.