Na, sako, planas reikalingas tam, kad žinotum kaip smarkiai nuo jo nukrypsti. Taigi, o koks buvo planas paklausite? Viskas labai paprasta – planas minimum buvo atbėgti greičiau nei per 4 valandas. Rezultatas 4:03:05, čipo laikas 4:01:39. Galima būtu guostis kad nuo plano atsilikau tik 1 min ir 39 sekundėm, bet žinot – man visai neliūdna, kad planas neįgyvendintas. Maratonas dar tik antras mano gyvenime ir tikrai, manau, kad dar bus progos pasitaisyt. Ilgieji bėgimai man visada yra ir bus savotiška meditacijos forma, kai turi laiko savoms mintims, apmastymams, pastebėjimams. Bėgdamas pereini per ivairias fazes, kai galva išsivalo, suteikdama vietos naujoms mintims ir įdėjoms. Todėl jei ilgiau bėgi, tai ir laiko tam lieka daugiau Bet aš čia truputi į pievas nusifilosofavau Planavau parašyti apie šiemetinį maratoną.

Taigi, kaip supratot plano minimum nepadariau. Dabar turiu laiko analizei ir pasiruošimui sekančiam startui. Pradėsim nuo analizės, nes dėl sekančio starto dar nesu apsisprendęs kada ir kur. Pradėjau ganėtinai žvaliai ir nors buvo pakankamai daug jėgų, bet stengiaus nepasiduoti euforijai ir bėgti ~5:10 min/km greičiu. Pradžioje reikėjo gana stipriai valdytis, kad nepradėčiau bėgti greičiau, gi vėliau net ir laai norint toks greitis buvo nepakeliamas. Pirmi nerimą keliantys ženklais pasirodė ~ 16 – 17 km dar prieš Subačiaus kalną. Pradėjo lengvai traukti dešnės kojos šlaunį. Simptomai lengvi ir rimtom problemom dar negrėsė, bet neramino, kad pasireiškė taip anksti. Kaip ir reikėjo tikėtis, tokių simptomų šiaip sau nebūna.Skausmas persimetė iš šlaunies į blauzda ir Vingio parke teko pirmą kartą sustot prie maitinimo punkto ir atlikti keletą tempimo pratimų. Kuriam laikui tai padėjo, bet sustoti prasitempti dabar jau reikėjo kas ~500 metrų. todėl kilometro greitis krito gana ženkliai. Vėliau, prabėgus Rotušę, reikalai truputį pagerėjo ir bent jau galėjau bėgti be sustojimų. Labai greičio tas nepridėjo, nes skausmas blauzdose grąsino pereiti į mėšlungį ir vėl būtų tekę stoti. Priežastys, bent jau man nėra visai aiškios, nes greitis išbandytas ilgųjų treniruočių metu, trasos kalnai neįpatingi, nes treniravomės rimtesniuose Manau, kad susidėjo kelios aplinkybės į vieną vietą ir rezultatas yra toks koks yra. Dabar reikia pasidaryti išvadas, kad sekančiame maratone galėčiau daryti kitas klaidas 😉

Nepaisant to, kad ne viską pavyko padaryti kaip norėjau, bendras procesas džiugino ir suteikė daug malonumo. Maloniai šnekučiuodamiesi nemažą gabalą bėgom su Gediminu, persimetėm žodžiu kitu su Amontuke, susimojavom su Lape, persimetėm žodžiu kitu su Andrium, Vingio parke pabendravom su Senuku Drauge. Socialus toks gavosi bėgimas, bendraujant. Su keliais vyriokais apsikeitėm anekdotais apie vegetarus, su kolega aptarėm balsą iš dangaus, kai mus pasveikino Vokiečių gatvės gyventoja iš trečio aukšto balkono. Labai aktyvios sirgalės ambasadų gatvelėje suteikdavo energijos ne vienam kilometrui savo palaikymu. Žodžiu buvo linksma, na, o rezultatas – baisaus čia daikto – bus tų maratonų dar. Vis tiek nuo lyderio atsilikau virš 2 valandų, o save įveikiau

Marius

3 Responses to “Vilniaus maratonas. Sub 4:00:00 – FAIL”