ir paskutinis geras aspektas: 2011 metais ta pati trasa buvo įveikta per 39 min, šiemet – per 29 min. Tai reiškia, kad  laikas pagerintas net 10 min, ir tai tik per metus. Valio…………………….

Nors jau sausio pabaiga ir sniegą mes pamatėme tik prieš savaitę, buvo labai smagu ištraukti slides iš palėpės. Na, kaip visada, slidės rastos greitai, bet su batais buvo sunkiau. Darant eilinę tvarką, batai buvo gerai paslėpti kažkur. Atradau visai ne ten kur buvau padėjęs :))))))))))).

                    Nesulaukiant sniego Marijos žemėje, buvo nuspręsta aplankyti kaimynus skandinavus-Estiją. Nors nebuvo garantijos, kad ten yra sniego ir dviem šeimos išsiruošė į slidinėjimo rojų – Otepaa. Nelabai svarbus buvo tas sniegas, įdomiau buvo pamatyti stipriausius slidininkus viename iš pasaulio čempionato etapų metu (www.owc.ee). Estai kažkada greitai sureagavo i rusų nepasiruošimą vienam iš etapų ir jau kelinti metai labai sėkmingai praveda savo šalyje vieną iš pasaulio taurės etapų.

Jau penktadienį prasidėjo visa savaitgalinė šventė. Ilgas, apie 340 km kelias, ir nelabai kokios oro sąlygos labai prailgino kelionę, bet vis vien jau visai vakare pavyko pamatyti jaunių šuolius nuo tramplyno K90 (90 metrų, tik nežinau ar aukščio, ar tai ilgio). Šuolininkas atskrenda kaip kokia musė iš labai toli, nusileidžia, slysta-viskas taip paprasta ir lengva, bet išbandyti kažkaip nesinori. Tenka grįžti į namelį. Nameliai puikūs, su visa patalyne, pirtele, virtuve ir labai maloniai rusiškai kalbančia šeimininke ( čia, matyt, veikia principas nesvarbu tas nacionalizmas, svarbu, kad suprastu, kiek pinigų reikia sumokėti). Sulaukiau, pagaliau, Marių su šeima. Dabar tik supratau, kad prasidėjo savaitgalis.

Šeštadienį nuspręsta aplankyti miestelį, pasižiūrėti stadioną, pamatyti startus. Pirmą dieną startavo ir vyrai, ir moterys sprinto rungtyje. Stadionas puikus, labai daug žmonių su šeimomis, sirgalių su vėliavomis ir apskritai – puikus šventės jausmas. Kažkaip, prisiminus startus mūsų Šiaulių žiemos čempionatuose, supranti, kad pas mus viskas taip pat: tik trūksta kokių  4000 sirgalių, elitinių sportininkų, garsių komentatorių, kalbančių kokiomis 5 kalbomis be sustojimo, firminių palapinių su madingiausiu sporto inventoriumi, filmavimo kamerų ir, aišku, sniego. Bet mums tai nuotaikos negadina, net, sakyčiau, atvirkščiai – mes tampame estais, ir jau maloniai kalbiname vietines reklamines merginas, atsakome  savo „žavia šypsena“. Šalta, tai tik šypsena ir gali pamatyti, na dar akys. Dar suprantame, kad jau beveik mylime tą šalį ir tai liudija užrašas ant oranžinių balionų visur aplink „Ma armastad sind Estonia“. Stadionas ūžia nuo žmonių skaičiaus, verda gyvenimas, veikia vietinis radijas, kažkas startuoja, kažkas jau baigė savo pasirodymą. Kaip ir turėjo būti, laimėjo olimpiniai čempionai – Lenkija ir Šveicarija, bet vyrų finišas aplamai patiko: toks jausmas, kad ten startuoja kažkokie antžmogiai – realiai visą trasą, 1,4 km, jie dirba tik su spirtukais, galingais šuoliais ir atsispyrimais finišuoja. Na, kaip sakė mano vienas draugas, dabar laimi ne sportininkai, bet gerai parinkti tepalai. Pasigrožėjome apdovanojimais ir dabar jau atėjo laikas mums išbandyti čempionų trasą.

16 valandą vietiniu laiku buvo atidaryta žiemos trasa Tartu maratonui. Turbūt nereikia rašyti Tartu maratono istorijos, tik reikia gal paminėti, kad tai bus 41-as maratonas. Startuojame su Mariumi ir suprantame, kad mes niekada nebuvome matę tokio paruošimo trasų. Aišku yra viena – mes su laisvo stiliaus slidinėjimo slidėmis, o čia visi slidinėja klasikiniu stiliumi. Na, o kas mums…, stengėmės nesugadinti trasos ir judame į priekį, į nežinią… :)))))))). Parsideda sunkus darbas, bet smagu, kad mes ne vieni tokie, slidinėdami sutinkame įvairaus amžiaus ir lyties atstovų. Labai malonu. Tada pradedi suprast, kodėl mes beviltiškai atsiliekame nuo estų žiemos sporte – ten tai viskas natūralu ir padaryta su meile. Ir svarbiausia – masiškumas.

Vakarinė programa gal kiek mums buvo keista, nes stadionas tuščias, žmonių visiškai nebuvo tai pramogas  susiradome patys. Toks smagus nusileidimas nuo kalno su padanga… Reikia kažkiek laiko skirti ir vaikams…Tačiau ir mes, kaip vaikai, lindome į tas padangas ir, kas greičiau, leidomės į apačią. Smagumėlis. Apsilankymas vietiniame supermarkete… Ir koks vakaras be estiškų skanumynų. Ką reiškia „Viru valge“ jau žinojau, bet skoni jau buvau pamiršęs. Prisiminėm skonį ir patikrinom, kad tai tikrai vyrų valgis, dar  vėliau vakare  Marius išbandė pirtelę, bet aš jau nesulaukiau pabaigos, nes jis dar nusprendė priimti sniego vonias. Ryte tik radau kažkokios dalies išspaudą sniege. Koks tai organas? Įdomu? Man taip pat………………..

Sekmadienio ryto startai buvo nemažiau įdomūs: vyrai startavo pirmi 15 km distancijoje klasikiniu stiliumi, moterys – 10 km. Trasa padaryta sunki, labai daug kalnų, jau po to girdėjau, kad sportininkai nelabai mėgsta Otepaa trasą, nes viena iš sunkiausių. Jau antrą dieną sportininkus galima pamatyti iš labai arti, nes tai daryti leidžia trasa miške. Neradome lietuvių sportininkų, tik jau namie starto protokole radome dvi pavardes. Liūdna. Nemanau, kad būtų sunku daryti mūsų sportininkams stovyklas Estijoje, gal dar ir trenerį estą turėti. Nors estai dabar taip pat nebeturi lyderių, auga nauja karta.
Nuspręsta buvo nelaukti varžybų pabaigos, geriau pasidaryti dar viena treniruotę sau ir vaikams. Trasa eina šalia kalno su padangomis, tai mes slidinėjom, o vaikai grandė kalno sniegą. Aišku, malonumas kažkada baigiasi, tai ir mes jau 17 valandą nusprendėme palikti šia svetingą ir turtingą žiemos pramogomis vietą. Kelionė atgal taip pat netrumpa, bet vis vien nesinori palikti namelį sniege.
Mūsų vaikai gavo marškinėlius su užrašu „ pažadu atvykti kitais metais ir būti pirmas“. Smulkmena, bet maloni…. Tikrai noriu ten dar karta nuvykti. Tad, sakau, iki kitu metu Otepaa!

Trasos

Artojas

Andrius priminė, kad šiandien didelė klubo šventė.

Šiandien sukanka lygiai metai kai susirinkę Ararate nusprendėme suburti klubą ir pavadinti jį Green Team.

Per praėjusius metus sudalyvavome nemažame skaičiuje varžybų. Sukorėme nemažai kilometrų. Atradome naujų sporto rušių. Tikėkimės kiti metai bus dar įdomesni ir turiningesni.

Visus sveikinu su gimtadieniu.

Jau seniai žadėjau įdėti tempimo pratimus, jau vien todėl, kad pats galėčiau patogiai prieiti pasižiūrėti.

Tempimo pratimai

Savaitgalį beieškodamas apšilimo pratimų prieš bėgimą radau Dovydo Sankausko puslapį apie bėgimą. Jis neblogai susistemines visur sutinkamą sistemą pagal pulso zonas. O ir šiaip įdomių nuorodų yra.Taigi kas nori treniruotis tikslingiau – apačioje nuoroda į autoriaus puslapį.

Dovydo Sankausko puslapis

Labas,
kalbant apie iššūkius, savaitgali visai netyčia peržiurėjau filmą apie slovaką berods, kuris plaukia per didžiausias pasaulio upes. Filme BIG RIVER MAN rodo apie jo pasiruošimą ir patį žygį per Amazonės upę. Kas įdomiausias jis neatrodo sportiškai, kaip priderėtų tokių žygių flagmanui, jis mėgsta išgerti, riebiai pavalgyti ir pan… ir be viso to yra nacionalinė slovakų (berods) įžymybė. Na ir dėl ko apie tai čia kalbu, kad fizinis pasiruošimas dar ne viskas, psichologinis pasiruošmas nemažiau svarbesnis. Filmutėje pamatyst kaip „pasisuka“ sportinikui kad akumuliatoriu jungia prie galvos ir pan.
http://www.imdb.com/title/tt0956101/
p.s.jei kas noresit pasidalinsiu filmu..

pagarbiai,
komandinis juodo diržo strategas

ee a gers posts?

Na ką, atėjo laikas ir man apžvelgti praėjusį sezoną – svarbiausios varžybos jau praeity, o slidinėjimo sezonas dar neprasidėjo.

Sezono pradžioje buvo išsikeltas tikslas – ženkliai pagerinti fizinę formą. Kad tikslas būtu labiau apčiuopiamas ir būtų koks nors atskaitos taškas – buvo pasirinktas komandos draugas Andrius, kaip taikinys kurį reikia įveikti Taikinys pasirinktas neatsitiktinai – finišo laikas toje pačioje trąsoje skirdavosi ~ 10 – 20 min mano nenaudai. Kita vertus finišo laikas nestebuklingas abiejų, kas leidžia daryti prielaidą, kad varžovas įveikiamas nors ir nelengvai. Kad gyvenimas neatrodytų per lengvas, varžovas taip pat stengėsi gerinti formą bei nepasiduoti. Na bet apie viską iš eilės.

Sezono pradžia. Adventure race aplink Rėkyvą. Debiutas su nauju dviračiu. Kadangi dar nebuvo pilnai sugijęs petys po praėjusių metų traumos pasirinkau lydėti komandos draugę draugą Finišavom sėkmingai, nors ir lėtai Dviratis išbanymus atlaikė, pirmoji pažintis su nauja technika pavyko.

Multisporto varžybos. Pareikalavo pakankamai daug ištvermės ir valios pastangų, na, o kiaura padanga atėmė bet kokį norą važiuoti iki galo. Teko pasitenkinti kukliu DNF įrašų prie rezultatų

Žemaitijos taurė. I etapas . Girtis nėra kuo, trasa nuobodoka. Kažką aplenkiau, kažkas aplenkė mane. Pliusai gerai praleistas laikas Palangoje, bei neblogas pasisėdėjimas su Andriaus šeimyna vakare po varžybų.

Lietuvos dviračių maratonų taurė. I etapas. Druskininkai. Su Aurimu nusprendėm, kad jei jau treniruojamės ir vadiname save mėgėjais, tai nėra čia ko išsikalinėti ir reikia važiuoti pilą trasą t.y. 2 ratus. Na pasakyta padaryta. Pirmame rate pasitaupius jėgas išvažiavau į antrą ratą. Lengva nebuvo, bet atradau, kad važiuoti du ratus žymiai įdomiau – kitaip skirstai jėgas, maitinimą. Gali pasiplanuoti kaip įveiksi tam tikras atkarpas. Be visų varžybinių džiaugsmų nugalėjus save, prisidėjo ir puikiai praleistas savaitgalis su šeima Druskininkuose.

Šiaulių daugiadienės. Nežinau kodėl, bet visiems kelia šypsena kai pasakai, kad dalyvausi daugiadienėse Jei rimtai – teko vykdyti užsibrėžtus tikslus – važiuoti pilną trasą. Daugiausia nerimo kėlė prologas, o tiksliau nusileidimas nuo bubkalnio. Kitos dvi dienos baisios neatrodė – kilometrų daug, bet jų įveikimas tik laiko klausimas Nusprendžiau, kad sveikata brangiausias turtas ir nėr ko gauti traumą sezono vidury – nulipau puse kalno pėsčias, o visą kitą pravažiavau kitos dvi dienos ne tik atėmė daug jėgų, bet ir suteikė nemažai džiaugsmo, nes oras buvo puikus, sirgaliai palaikė, technika negedo, sveikatos irgi buvo.

Molėtai po savaitės. Maratonų taurė. II etapas. Labiau poilsinė kelionė su tikslu finišuot, pagal galimybes kuo geriau. Daug tarkos, daug pievų ir laukų. Kažkas visai taikliai praminė trasą – ganyklų ralis. Nors šiaip savaitgalis gavosi visai pavykes. Gamta nebloga, kompanija gera, vakaronė prieš varžybas prie lauzo, gitaros ir alaus arbatos visai nebloga.

Triatlonas. Visai įdomios varžybos. Iš šalies viskas atrodo daug paprasčiau. Norėtusi sudalyvauti rimčiau, bet tam reikia rimčiau ir ruoštis. Gal kitais metais

Žemaitijos taurė II. Telšiai. Andrius pravažiavęs trasą prieš kelias dienas informavo – trasa nesunki, truputi klaidi, bet nieko rimto. Dar iš vakaro pradėjęs lytį lietus viska pakeitė iš esmės Kai kurios trasos vietos tapo ypatingai sunkiai pravažiuojamos, kas suteikė varžyboms ypatingo žavesio. Labai patiko. Galėtu tokia pliurza pasitaikyti ir dažniau. Jei neskaičiuoti puses dalyvių pasiklydimo (nugrybavimas ~ 5 km) tai rezultatai irgi gal būtų visai neblogi

Anykščiai. Maratonų taurė. III etapas. Labiausiai pasijuto treniruočių su dviračiu trūkumas. Kadangi kelios savaitės iki varžybų daugiau bėgiojau nei važiavau, tai puikiai pasijuto antrame rate. Atrodo lyg ir galėtum dar važiuoti, o kojos nesuka ir viskas Oras kaip visada pasitaikė geras, pagrindinį konkurentą aplenkiau, nors jis teisinos, kad jam balti arkliai pastojo kelią;) Kaip ten buvo iš tiesų težino tik jis ir arkliai.

Žemaitijos taurė. III etapas. Bubiai. Paskutinės rimtesnės sezono varžybos. Nėra kur trauktis, reikia sudėlioti taškus. Dabar arba niekada. Kito šanso nebus. Oras geras. Trasa pažystama mintinai. Stovime prie starto linijos petys į petį. Keli linksmi juokeliai. Svajūno palinkėjimas. STARTAS. Startuojame draugiškai, kaip visada paleidžiame į priekį nekantrų jaunimą, vis tiek daugumą jų aplenksim per pirmus 10 km Po pirmo nedidelio kalniuko šiek tiek apsiskirsčius miniai su Andrium pradedame judėti į priekį, aplenkdami, tai čia du, tai ten tris. Pasiekus Pirmo Prakaito Kalną pradedame lenkti per daug į priekį pabėgusį, optimistiškai nusiteikusį, jaunimą. Čia pat ir nusukimas nuo asfalto, dabar reikia aplenkti kuo daugiau, nes paskui ~ 2 km nebus kur ir teks judėti kamštyje. Pagaliau lendame į mišką. Čia man pavyksta atitrūkti nuo Andriaus per kelis dviratininkus. Ir nors į nugarą ismeigtą žvilgsnį jaučiu beveik visą trasą, vis tik pavyksta nesileisti aplenkiamam ir finišuoti beveik dviem minutėm anksčiau.

Taigi sezono apibendrinimai:

• Forma pagerinta
• Pabūta gamtoje
• Pakeliauta su šeima po Lietuvą dalyvaujant varžybose
• Varžovas iveiktas
• Atrasta naujų sporto šakų

Dabar beliko sudalyvauti rogaininge – tradiciniame sezono užbaigimo žygyje. Ir pradėti plaukimo bei slidinėjimo sezoną.

Taip pat ačiū visiems kurie prisidėjo, kad sezonas būtų puikus:

• Šeimynai už palaikimą
• Andriui už garbingą kova ir pastangas, kad ji nebūtų lengva
• Jūratei už kotletukus kuriuos ji įdėdavo Andriui, o jis draugiškai pasidalindavo su visais
• Komadai už kompaniją varžybose ir jų belaukiant
• Svajūnui ir jo komandai už tai, kad turime kur varžytis
• Tomui už dviratį

Na ką laukiam sekančio sezono

Ne paslaptis, kad rudens ir žiemos niūriais vakarais, baisoka lysti laukan pabėgioti ar paminti… Ne paslaptis, kad turime dar tokį užsiėmimą kaip plaukimas. Ir tai darome , kaip mokame ir turbūt, ne taip kaip reikėtų.
Surinkau keletą faktų apie taisyklingą plaukimą.

Plaukimo treniruotė – puikus būdas sudeginti kalorijų, atrodyti puikiai. Tai viena iš geriausių mankštinimosi būdų, kadangi plaukiant lavinama tiek viršutinė, tiek apatinė kūno dalis, be to, sąnariams kliūva mažesnis krūvis. Tačiau plaukimas reikalauja daugiau įgūdžių nei kiti ištvermę stiprinantys fiziniai pratimai. Pradedantieji dažnai puola į neviltį, kadangi stipresnis yrimasis ne visada padeda greičiau plaukti. Vien greitesni rankų judesiai nepadės. Profesionalūs plaukikai gali greitai plaukti ne todėl, kad gali sukti rankas lyg propeleris, bet todėl, kad tiksliu rankos mostu jie užkabina vandenį toliau nei kiti. Jų plaukimas grakštus ir “ekonomiškas”. Kitaip tariant, tam pačiam atstumui nuplaukti jiems prireikia mažiau yrių. Tinkamai treniruojantis galima išmokti plaukti greičiau, bet pirmiausia plaukimą reikia įvaldyti kaip meną ir tik po to kaip sportą. Norint plaukti greitai, visų pirma reikia išmokti plaukti lėtai, tiksliai ir grakščiai. Reikia išmokti nekovoti su vandeniu. Pastangos irtis stipriau dar neįvaldžius plaukimo technikos, – tai tik klaidų tobulinimas ir bereikalingas jėgų eikvojimas. Vadinasi, reikalingos kelios kokybiškos treniruotės – ir pirmyn!

Technika

YPAČ LĖTAS PLAUKIMAS.
Lėtas plaukimas gali pasirodyti nepriimtinas jūsų instinktams, bet tai greičiausias būdas išmokti plaukti grakščiau. Apgalvokite kiekvieną rankos judesį, irkitės tarsi sulėtintame kadre.

TYLUS PLAUKIMAS.
Kuo mostas “šlapesnis”, tuo jis garsesnis. Įsiklausykite, kaip iriatės, tuomet stenkitės mažiau pliauškėti ir taškytis. Pamėginkite plaukti mažesniais, bet švelnesniais mostais. Vietoj kovingų atakų vandenį lengvai raikykite.

SLIDUS PLAUKIMAS.
Geriau paklusti vandeniui per jį slystant nei stengiantis nugalėti vandens pasipriešinimą. Tyliu plaukimu jūs sutelkiat dėmesį į tai, kas vyksta vandens paviršiuje, o slidžiu – susikoncentruojate į tai, kas vyksta po vandeniu.

NUOŽULNUS PLAUKIMAS.
Pasistenkite perkelti svorį į priekinę kūno dalį. Turite pajausti, kad tarytum atsirėmėte į krūtinę. Tokioje pozoje kūnas atsiduria horizontalesnėje padėtyje. Jūsų klubai ir kojos jaučiasi lengvesni, nebeskęsta, sumažėja poreikis spirtis. Galvos netieskite į priekį, nuleiskite žemiau, kad ji nekyšotų aukščiau nei nugara. Paprašykite draugo, kad kai jūs plaukiate, jis patikrintų jūsų galvos padėtį.

“TOLESNIS” PLAUKIMAS.
Kiekvienu rankos mostu stenkitės pasiekti kaskart vis toliau. Ilgesnis “kablys” leis kūnui slysti lengviau. Tegu rankos darbuojasi kuo mažiau atmetant į šonus, tuomet bus mažesnė pasipriešinimo jėga vandeniui.

YRIŲ SKAIČIAUS MAŽINIMAS.
Plaukdami vienodus atstumus skaičiuokite yrius. Stenkitės, kad jų būtų vis mažiau. Jei treniruositės pagal nurodymus – tai pavyks.

TRENIRUOTĖ PRADEDANČIAJAM

45 min. treniruotė turi būti paskirta vien technikai. Nesirūpinkite plaukimo greičiu ar nuplauktu atstumu. Kiekvienam pratimui skirkite po 6-8 minutes.

1. (Apšilimas) 200 m “tyliojo” plaukimo: į vieną pusę laisvu stiliumi, į kitą – nugara.

2. 10 min. plaukiokite 25 m atstumą “nuožulniuoju” plaukimu, darydami 10-15 sek. pertraukėles.

3. Vis dar sutelkę dėmesį į “nuožulnųjį” plaukimą, plaukiokite po 50 m, darydami 20 – 30 sek. pertraukėles. Suskaičiuokite, kiek yrių prireikė nuplaukti pirmiems 50 m, stenkitės, kad šis skaičius nepadidėtų. Leistina 2 yrių paklaida.

4. 10 min. plaukiokite 25 m distancijas “tolesniuoju” plaukimu, darydami 10-15 sek. pertraukėles.

5. Pakartokite tai, kas pasakyta 3 nurodyme, sujunkite su “tolesnio“ plaukimo technika. Palyginkite dabartinį yrių skaičių su apskaičiuotu trečiajame nurodyme.

TOBULĖJANČIO PLAUKIKO TRENIRUOTĖ

Ši treniruotė skirta geriems plaukikams. Jos metu nuplaukiama maždaug 2000 m, svarbu tiek technika, tiek greitis. Treniruotė turėtų užtrukti valandą ar trumpiau.

1. (Apšilimas) Nuplaukite 300 m: į vieną pusę laisvu stiliumi, į kitą – ant nugaros. Skaičiuokite kiekvieno nuplaukto atstumo yrių skaičių, stenkitės išlaikyti jį pastovų.

2. Nuplaukite 8 kartus po 50 m, pailsėdami po 20-30 sek. Kiekvieną kartą stenkitės nuplaukti vienu yriu mažiau. Paskutinį kartą turi būti trim yriais mažiau.

3. Nuplaukite 4 kartus “tyliuoju” plaukimu po 100 m, pailsėdami po 30-40 sek.

4. Nuplaukite 8 kartus po 50 m, pailsėdami po 20-30 sek. Nelyginį kartą plaukite “tolesnio” plaukimo technika, o lyginį matuokite laiką, stenkitės plaukti vis greičiau.

5. Nuplaukite 10 kartų po 25 m, pailsėdami po 10-15 sek. Nelyginį kartą plaukite “nuožulniojo” plaukimo technika, o lyginį plaukite šiek tiek greičiau ir skaičiuokite yrius.

6. (Atvėskite) Nuplaukite 300 m kaitaliodami laisvą stilių su brasu. Plaukdami laisvą stilių derinkite su “tyliuoju” plaukimu, o plaukdami brasu skaičiuokite yrių skaičių.

VIDEO PAMOKOS

PLAUKIMAS KRAULIU
PLAUKIMAS DELFINU
PLAUKIMAS NUGARA
PLAUKIMAS KRUTINE

Jau devynioliktą kartą rengiamas Lietuvos taurės (bėgte) varžybas tradiciškai papildo Lietuvos OSKD (orientavimosi sportas kalnų dviračiais) taurės etapai. Jei neklystu, tai Green Team pirmoji pažintis su OSKD  buvo kaip tik Lietuvos taurėje  2010.  Šiais metais Lietuvos Taurei parinktos ypač įdomios vietovės – Akmeniškių-Katutiškių miškas bei  Lavoriškių ir Pukštėnų miškai Vilniaus apylinkėse.  Nežinau kodėl pasirinkau OSKD  bet tikrai nesigailėjau, miškas buvo labai gražūs. Visus KP buvo galima apvažiuoti gerai ir greitai pravažiuojamais keliais (100-75 proc),  tik jau patys KP nuo pagrindinio kelio  „įkišti“ giliau į mišką, ant sunkiau pravažiuojamų keliukų ir proskinų.

Pirmą dieną buvo ilgoji trasa, mano grupei 13.2 km ir 15 KP.  Trasą įveikiau per 2:33 ir viso pravažaivau 22 km. Praktiškai gavosi kaip maratonas . Bet nepaisant to, kad per tiek laiko spėjau sušalti (miške temparatūra siekė gal kokius 3-4 laipsnius) ir truputį buvau pasiklydusi, likau patenkinta ir trasa ir rezultatu.

Antrą dieną trasa dvigubai trumpesnė – 7.6 km ir 10 KP.   Ir visai neblogai sekėsi:)

Pirmos dienos žemėlapis

Antros dienos žemėlapis

Jau daug metų iš eilės OSK Sakas rengia orientavimosi sporto varžybas Azimutas. Varžybos vyksta kiekvienų metų balandžio,  gegužės ir rugsėjo mėnesių trečiadieniais Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje. Azimutas puiki vieta pradedančiajam orientacininkui (tokiam kaip aš ). Taigi čia ir prasidėjo mano naujo sporto karjera (orientacinis bėgte ). Tiesa prieš tai buvau bandžiusi orientacinį su dviračiu, bet ten viskas paprasčiau, visada takeliais ir visi punktai privažiuojami ant kelio stovi.  Pirmos pavasario treniruotės buvo keblokos, bet po to pradėjo gan neblogai sektis. Kalneliai, duobutės, nosys ir kiti žemėlapio reljefai  tapo nebe tokie svetimi. Pradedi matyti, kur verta sukilti į kalną, o kur geriau apibėgti kalną. Na žodžiu mokytis yra ko….  Galiausiai po visų sąžiningai prabėgtų azimutų  užėmiau savo grupėje garbingą I vietą.  Galiu pasakyti, kad įdomus sportas tas orientacinis, tikiuosi kitais metais prisijungs ir daugiau komandos narių